Vilniečiai galės šerti benamius gyvūnus

Vilniaus savivaldybė svarsto galimybę sostinėje įkurti bendras šėrimo vietas benamiams gyvūnams, kad būtų patenkinti ir tie, kurie gaili gyvūnėlių, ir tie, kuriuos erzina kiemuose „elgetaujantys“ benamiai.

Gyvūnų globos tarnybos „Pifas" inicijuotame susitikime su Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovais buvo sprendžiamos galimybės pakoreguoti šių metų rugsėjo mėnesį priimtą Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimą uždrausti šerti gyvūnus viešosiose ir bendrojo naudojimo sostinės vietose.  

Siekiant užtikrinti tvarką mieste ir ginti visų visuomenės narių interesus, Vilniaus miesto savivaldybės atstovai pasiūlė priimti atskirą nutartį, kuri numatytų sąlygas sostinėje įkurti nustatytas bendras šėrimo vietas benamiams gyvūnams.

Kaip teigia Gyvūnų globos tarnybos „Pifas" direktorė Brigita Kymantaitė, galimybė nustatyti mieste bendras šėrimo vietas gyvūnams turėtų ne tik patenkinti tuos gyventojus, kuriems nepatiko jų kieme arba prie laiptinių šeriamų gyvūnų tvarka bei dėl to teršiama aplinka, bet ir būtų puiki galimybė gyvūnų mylėtojams ir toliau rūpintis benamiais. „Džiugu, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė savo paramą sprendžiant benamių gyvūnų problemas. Priėmus šį pasiūlymą, kartu su atsakingais savivaldybės pareigūnais sieksime nustatyti gyvūnų šėrimo vietas, kurios būtų atokiau nuo bendro naudojimo patalpų, šaligatvių, vaikų žaidimo aikštelių", - teigė B. Kymantaitė.

Anot B. Kymantaitės, nustatytos bendros šėrimo vietos taip pat efektyviai papildytų tarnybos „Pifas" vykdomą benamių kačių populiacijos mažinimo programą, kurios metu benamės sulaukėjusios katės yra sterilizuojamos, skiepijamos nuo pasiutligės ir specialiai pažymėtos paleidžiamos atgal į prieš tai buvusią teritoriją. „Programos metu katės yra apžiūrimos veterinarijos gydytojų ir tik sveikos katės paleidžiamos atgal į teritoriją. Gražinti į bendrą šėrimo vietą, tokie gyvūnai nebevalkatauja ieškodami maisto, nebeveda palikuonių ir nebekelia triukšmo rujos metu, ramiai gyvena tose teritorijose, kur yra nuolat maitinamos, kol išnyksta natūraliu būdu", - teigia B. Kymantaitė.

Susitikimo metu taip pat buvo diskutuojama ir dėl Vilniaus miesto savivaldybės priimto sprendimo, kuris reikalauja kaimynų sutikimo įsigyjant šunį. Šį anksčiau priimtą sprendimą savivaldybės atstovai motyvavo kai kurių visuomenės narių skundais dėl namuose ilgas valandas paliekamų šunų keliamo triukšmo. Galimus šio nutarimo pakeitimus savivaldybės atstovai žadėjo apsvarstyti greitu laiku sudarytoje darbo grupėje.

Anot B. Kymantaitės, šiuo metu taikomos priemonės nepasieks numatytų tikslų, nes jei kaimynai suteiks raštiškus sutikimus įsigyti kelių mėnesių šunelį, tačiau užaugusį šunį savininkas paliks per ilgas valandas vieną namie, tuomet iškils ta pati problema, t.y. šuo kels triukšmą ir trukdys aplinkiniams. „Manome, kad tiems šunų savininkams, kurie nesiima jokių veiksmų užtikrinti, kad jų augintinis netrikdytų aplinkinių ir nekeltų triukšmo, turėtų būti taikomos administracinio pobūdžio priemonės. Tačiau šioje vietoje labai svarbu ne tik neįžvelgti potencialaus pažeidėjo kiekviename, kas nori įsigyti šunį, bet ir neapriboti to žmogaus teisių kaimynų norais. Juk policija gauna labai daug skundų dėl garsiai grojančios muzikos ir kitokio keliamo triukšmo ir baudžia pažeidėjus, tačiau įsigyti muzikinį grotuvą nereikia kaimynų sutikimo", - teigė B. Kymantaitė.

Šių metų lapkričio mėnesį Lietuvos teisininkų draugijos Jaunųjų teisininkų skyrius nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008 m. rugsėjo 10 d. patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 22.11 punkte įtvirtintas draudimas „šerti gyvūnus viešose ir bendro naudojimo vietose"  prieštarauja LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 11 str. 1 d. reikalavimui, kad „kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas...", kai toks gyvūnas neturi savininko. Be to, įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui globoti gyvūnus (šerti taip pat), jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms. Teisė šerti varžoma tik tada, jeigu ši veikla sukelia neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms.

Gyvūnų globos tarnyba „Pifas" yra visuomeninė pelno nesiekianti organizacija, jungianti bendraminčius, kuriems rūpi gyvūnų gerovė. Tarnyba, remiama visuomenės, savo vaikla siekia išspręsti humaniškais ir efektyviais metodais valkataujančių ir benamių gyvūnų problemą Lietuvoje.

Mūsų portale atidarytame skyrelyje „Pifo kampelis" skelbiami globos tarnybos „Pifas" globotiniai, kurie ieško šeimininkų.