Vilniaus universitetas subūrė mokytojus iš aštuonių Europos šalių

Dvi savaites Vilniaus universitete (VU) profesines žinias gilino būsimieji Europos pedagogai.

Studentai ir dėstytojai iš Austrijos, Danijos, Italijos, Kipro, Prancūzijos, Vengrijos ir Lietuvos padėjo pagrindą Europos universitetų rengiamai jungtinei magistro programai (EMETT).

Jos rengime dalyvauja ir VU Užsienio kalbų institutas. Šis pirmasis susitikimas buvo skirtas įvertinti ar sudaryta programa, kurios tikslas yra paruošti europinės kvalifikacijos ir naujo požiūrio į mokymo ir mokymosi procesą mokytojus, yra tinkamai parengta ir atradus tam tikras spragas ieškoti būdų kaip jas ištaisyti.

„Aštuonių universitetų dėstytojai, vadovai susirinko nutarti ką reikia daryti, kad pedagogų  rengimas būtų kuo geresnis ir patrauklesnis. Kadangi programa yra tarptautinė, susiduriama su kultūriniais skirtumais, todėl tik visi kartu galime nutarti kaip viską išspęsti, kad projektas būtų sėkmingai tęsiamas toliau, kas tinka, o kas ne, iškelti privalumus ir trūkumus“, – teigė VU Užsienio kalbų instituto direktoriaus pavaduotoja Loreta Chodzkienė.

Intensyvios dviejų savaičių trukmės mokymuose studentai dalyvavo įvairiose paskaitose ir seminaruose. Gilinosi į visų aštuonių šalių švietimo sistemos skirtumus, aiškinosi kokybiško mokymosi subtilybes, analizavo kultūrinius skirtumus. Manoma, kad sėkmingą projekto įgyvendinimą ir tarptautinių  mainų užtikrinimą gali įtakoti keletas faktorių. Prastas dėstytojų anglų kalbos mokėjimas yra vienas iš jų. Taip pat neatmetama galimybė, kad  aukštesnį pragyvenimo lygį turinčių šalių mokytojai sunkiai ryšis išvažiuoti iš savo šalies dirbti kitur. „Manau, kad lietuviai, lenkai ar vengrai greičiau ryžtųsi važiuoti mokyti į kitą šalį, nei koks italas. Jis turbūt galėtų būti ir be darbo, bet į Lietuvą mokytojauti nevažiuotų“, – teigė L. Chodzkienė.

Du seminarus vedęs profesorius iš Danijos Hansas Dorfas, paklaustas, kaip jam sekėsi darbuotis , pastebėjo, jog studentai labai domisi dėstomais dalykais, aktyviai dalyvauja ir užduoda daug klausimų. Pasiteiravus, kas  šiais laikais svarbiausia rengiant mokytojus, H. Dorfas teigė, jog Europos Sąjungos lygyje reikalaujamos mokytojų kompetencijos yra labai plačios ir tokios turi būti, jei Europa ketina būti konkurencinga ir turėti bendrą pilietybę. Tačiau nacionalinės švietimo sistemos nėra pasirengusios šiems iššūkiams. Mokytojų rengimo sistemos įvairiose šalyse labai skirtingos. Be to, kai kuriose šalyse gerokai apkarpytas finansavimas. ES lygmenyje galime teigti, kad gyvename daugiakultūrėje visuomenėje, bet atskirų šalių politikai naudojasi nacionaliniais jausmais, apsunkindami bendradarbiavimą. Mokytojų rengime labai svarbu nuolat atnaujinti žinias. Blogai, kad daugelyje šalių teorija ir praktika – du visai skirtingi dalykai.

Dėstytojas pasiguodė, jog nors tai pirmas jo apsilankymas Vilniuje, nepakeliamas karštis neleido pakeliauti. Jis susidomėjo turtinga Vilniaus kultūros istorija ir norėtų daugiau sužinoti apie tai, kodėl Vilniuje susipynę tiek skirtingų kultūrų, religijų, kalbų. Svečias pastebėjo ir kaip kapitalistinė rinkos ekonomika užvaldo planinę sovietmečio ekonomiką, kaip tai atsispindi  miesto pastatuose.

Kursų klausytoja Geraldine Lang-Bülo iš Austrijos  teigė, jog dauguma seminarų buvo labai naudingi ir jų medžiaga galima bus pasinaudoti praktikoje. Šalių švietimo sistemos skirtingos, todėl ne viską galima pritaikyti. Ji džiaugėsi, jog seminaruose dalyvavo net aštuonių šalių atstovai, suteikė galimybę pažinti skirtingas kultūras.  Geraldine pripažino, jog tai jos pirmas vizitas į Lietuvą, bet tikrai ne paskutinis. „Lietuva ir Austrija – labai skirtingos šalys, bet visi esame Europoje. Turime išsaugoti savo tradicijas, bet kartu ir būti atviri. Man labai patiko Lietuvoje, daug sužinojau apie šį kraštą ir jo žmones, kultūrą, tradicijas. Mano požiūris į Lietuvą pasikeitė“, – sakė viešnia iš Austrijos.