Vilniaus tiltus papuoš toną sveriančios plieninės skulptūros

Po trimis Vilniaus tiltais dar šią savaitę bus sumontuotos trys nerūdijančio plieno skulptūros. „Karališkas obuolys“, „Grandinė“ ir „Laivas-pusmėnulis“ pakibs po Žirmūnų, Žaliojo ir Žvėryno tiltais.

Mindaugo tiltas - be skulptūros

Skulptoriaus Kunoto Vildžiūno skulptūros simbolizuos Lietuvos valstybei svarbius momentus. "Skulptūrų formos – tai naujas žvilgsnis į universalius simbolius, ypač suklestėjusius Baroko epochoje: ne tik architektūroje, bet ir ne tokiuose matomuose senuosiuose Vilniaus spaudiniuose – emblemose ir herbuose", – skulptūrų prasmę dienraščiui yra aiškinęs K.Vildžiūnas.

Skulptūros bus pradėtos kabinti trečiadienį – iš Jeruzalėje esančių dirbtuvių tralas pirmąsias dvi skulptūras gabens prie Žirmūnų tilto, kur apie 24 val. bus montuojamas „Karališkasis obuolys“.

Pagal pirminį planą ši skulptūra, kaip karalių valdžios simbolis, turėjo pakibti po Karaliaus Mindaugo tiltu, tačiau tam prieštaravo tilto architektas Vladas Treinys. „Esu skeptiškai nusiteikęs prieš meną ant meno. Tiltai – tai inžineriniai statiniai, kurie kompoziciškai užbaigti, sudėliotos jų konstrukcijų proporcijos. Jie savaime tokie, kokie yra, ir turi būti – jų nereikia specialiai puošti“, - yra sakęs V.Treinys.

Pakeisti V.Treinio nuomonės nepavyko nei K.Vildžiūnui, nei už miesto veidą atsakingiems savivaldybės specialistams. Įkalbinėjimams nedavus vaisių, „Karališką obuolį“ nutarta perkelti po Žirmūnų tiltu.

Oficialus pristatymas - šeštadienį

Skulptūrą po Žaliuoju tiltu numatoma montuoti ketvirtadienį nuo 6 val. ryto. 3,7 m pločio ir 7 m ilgio  „Grandinė“ simbolizuos tautos sukaustymą, prirakinimą, netektis dėl okupacijos, tremtis, elito sunaikinimą.

Ketvirtadienio vakarą po Žvėryno tiltu turėtų pakibti "Laivas pusmėnulis". Tai – ir Nojaus laivas, ir arka – saugumo, pergalės prieš chaosą, vilties ir naujo gyvenimo simbolis.

"Siekiu, kad abstrakčių formų skulptūros su tiltais sudarytų vientisą galeriją, primenančią valstybei svarbias akimirkas. Tikiuosi, kad mūsų istorijos laiko ženklai taps patrauklūs vilniečiams ir miesto svečiams", – viltimis dalijosi K.Vildžiūnas.

Visos trys skulptūros bus plukdomos Krašto apsaugos ministerijos suteiktu plaustu. Kabinant skulptūras talkins Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas.

Oficialus skulptūrų pristatymas prasidės šeštadienį 12 val. prie Žirmūnų tilto, nuo kurio garlaiviu Žvėryno tilto link plauks ir gros šv. Kristoforo kamerinis orkestras su Donatu Katkumi priešakyje.

Ketvirtoji 20 m ilgio skulptūra „Spindulys-Ietis“ Baltąjį tiltą turėtų perskrosti rugsėjį. "Vertikalė – tai išsiveržimas, tautos atgimimas, Šv. Jurgio, vieno iš Lietuvos globėjų, atributas, simbolizuojantis pergalę ir narsą. Barokiniuose Vilniaus spaudiniuose Narsa ir Išmintis vaizduojami su ietimis", – pasakojo K.Vildžiūnas.

Dienos šviesos galėjo ir neišvysti

Idėja pagyvinti Neries krantinę ir ją juosiantiems tiltams įpūsti gyvybės K.Vildžiūnui kilo dar 2007 m. Parengęs projektą skulptorius teikė paraišką viešajai įstaigai "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" (VEKS). Šioji projektą stalčiuje išlaikė apie pusantrų metų ir galiausiai jam tarė "ne". Argumentų, kodėl buvo priimtas neigiamas sprendimas, K.Vildžiūnas neišgirdo. Skulptorius spėja, kad VEKS atbaidė projekto sąmata – beveik 900 tūkst. litų, mat pradžioje ketinta meno kūriniais padabinti šešis tiltus: be jau minėtų, skulptūros turėjo atsirasti ant Geležinio Vilko ir Liubarto tiltų.

Nors iš VEKS gavo antausį, K.Vildžiūnas rankų nenuleido. 2008 m. vasarą savo projekto paraišką jis pateikė kasmet savivaldybės rengiamam Kultūros programų rėmimo konkursui. Menininko idėją įvertinusi ekspertų grupė projektui pritarė. Miestas K.Vildžiūnui skyrė 400 tūkst. litų.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui kurtos skulptūros po sostinės tiltais turėjo pakibti praėjusiais metais, tačiau neradus rėmėjų montavimo darbai buvo nukelti. Šiemet projektas išgelbėjo tai, kad jis buvo įtrauktas į Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio paminėjimo renginių programą.