Vilniaus taryba nesutiko „Dalkiai“ išnuomoti šilumos ūkio

Vilniaus miesto valdantieji nesiryžo 20 metų pratęsti šilumos ūkio nuomos sutarties su bendrove „Dalkia“. Daugumos tarybos narių balsais klausimas atmestas ir pakartotinai gali būti teikiamas tik po pusmečio.

Priekaištų susilaukė koncernas ICOR

Vilniaus miesto tarybai buvo siūloma pratęsti šilumos ūkio nuomos sutartį su „Dalkia“ dar artimiausių 20 metų.  Esą per tiek laiko bendrovė galės susigrąžinti planuojamas investicijas į biokuro sistemos įrengimą. Ši „Dalkiai“ turėtų atsieiti apie 850 mln. litų. Pati savivaldybė tokių investicijų ant savo pečių užsikrauti nepajėgia.

Tačiau savivaldybės opozicija pareiškė, kad projekte kalbama apie sutarties pratęsimą su „Dalkia“, kuri yra prieštaringai vertinamos bendrovės „Vilniaus energija“ steigimą, o ne apie perėjimą prie biokuro, kuris yra pigesnis ir ekologiškesnis už gamtines dujas ar mazutą.

„Aš irgi už biokurą, tačiau palaukite, kur eina kalba apie biokurą? Jie balsuos ne už biokurą, už ydingos sutarties pratęsimą. Ką mes darome, žmonės?“,-  klausė opozicinės Mišrios frakcijos seniūnė Jūratė Žeimienė.

„Benrovės „Icor“ galia pernelyg didelė: namų administravimas, atliekų tvarkymas, šilumos ūkis, biokuro tiekimas.  Priėmę šitą sprendimą mes ilgai turėsime situaciją, kada būsime veikiami korupcinių pinigų. Tai galiu drąsiai sakyti, nes tie koncentruoti kapitalai sugeba susitvarkyti tarifą“, - tikino valdančiosios socialdemokratų partijos frakcijos narys Audrius Rudys.

Pavedė dalis bendražygių

Tarybos salėje sėdėjo ir projekto šalininkų. Nors birželio pradžioje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas pareiškė, kad skaidrumą geriausiai užtikrintų ne aklas sutarties pratęsimas, o viešas konkursas, partijos narys Žibartas Jackūnas išsakė palaikąs sutarties pratęsimą ir be konkurso.

„Man atrodo, kad galime pritarti sutarties pratęsimui, nes ji sudaro prielaidas pereiti prie biokuro, didina Vilniaus energetinį priklausomybę nuo dujų ir mazuto, sumažintų šilumos kainą vilniečiams. Juk biokuras pigesnis už dujas, jis mažiau teršia aplinką. Bus įgyvendinta šilumos ūkio modernizavimo programa ir mes atitiksime ES reikalavimus. Be to, nėra esminių priekaištų „Dalkiai“ dėl sutarties įgyvendinimo: investicijos padarytos, šilumos sistema modernizuota. O jeigu mes projektui nepritarsime, rankas iš džiaugsmo trins Lietuvos dujininkai ir „Gazprom“, - nuomone dalijosi Ž.Jackūnas. 

Visgi sumaišties valdančiųjų tarpe įnešė tiek Tėvynės sąjungos, tiek socialdemokratų partijos prezidiumų rekomendacijos projekto nepalaikyti. Neoficialiai kalbama, kad šis projektas pakenktų partijų įvaizdžiui prieš artėjančius savivaldos rinkimus.

Iš situacijos išsisukti bandė socialdemokratai, siūlydami klausime daryti dviejų savaičių pertrauką ir projektą patobulinti. Dauguma tarybos pasiūlymui nepritarė, o per balsavimą nepalaikė ir paties projekto. Prieš sutarties pratęsimą balsavo ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų konservatorių, socialdemokratų.

"Demokratija. Bet mes šiandien ir toliau išliekame priklausomi nuo dujų. Kokį kelią suratsi, kad būtume nuo to nepriklausomi, niekas per du mėnesius tokios alternatyvos nepateikė. Matyt, reikėsieškoti kito kelio, nes tikslas pereiti prie biokuro nesikeičia", - tikino Vilniaus meras Vilius Navickas. 

Atmetus šį klausimą jis pakartotinai tarybai gali būti teikiamas tik po pusmečio. Reiškia, valdantieji prie sutarties pratęsimo galėtų sugrįžti prieš pat savivaldos rinkimus. 

Biokuras reiškia pigesnį šildymą

„Vilniaus diena“ primena, kad pagal Europos Sąjungos (ES) direktyvas visos šalys narės, tad taip pat ir Lietuva, turėtų iki 2020 m. pereiti prie biokuro. Neinvestuojant į biokurą, jau dabar tektų ieškoti 1,2 mlrd. litų modernių filtrų įrengimui. Mat nuo 2016 m. įsigalios kita ES direktyva, gerokai apribosianti išmetamų į aplinką teršalų koncentracijos kiekį.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai paskaičiavo, kad teršalus valančių filtrų įrengimas truktų 12 metų ir tik išpūstų vilniečiams šilumos kainą. Mat prie dabartinio tarifo už šildymą dar būtų pridedama ir ši 1,2 mlrd. litų atsieisianti investicija. Preliminariai paskaičiuota, kad šildymas vartotojams dėl to pabrangtų 34,6 proc.

Dėl to Vilniaus miesto valdžia gręžėsi į biokuro naudojimą. Kitaip tariant, gaminant šilumą, vietoje gamtinių dujų būtų galima deginti komunalines atliekas, apdorotą dumblą, medžio atliekas ir kitas panašias medžiagas, kurio kainuoja pigiau. Tinkamus biokurui katilus bendrovė „Dalkia“ galėtų pastatyti etapais, nepertraukdama šilumos gamybos proceso, iki 2015 m.

Įrenginiai ir jų statyba atsieitų apie 850 mln. litų, tačiau dėl šios investicijos gyventojams preliminariai  2,3 proc. atpigtų šiluma. Mat biokuras gerokai pigesnis, nei gamtinės dujos, tad bendrovės sąnaudos šilumos ir karšto vandens gamybai sumažėtų, o tai įtakotų ir šilumos bei karšto vandens tarifo dydį gyventojams.


Šiame straipsnyje: Vilniaus energijabiokuras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių