Vilniaus šviesoforų sistema: visiems geras nebūsi

Daug kalbų ir abejonių sukėlęs šviesoforų keitimo projektas, sostinės vairuotojams turėjęs sudaryti sąlygas pagrindinėmis sistemos gatvėmis važiuoti „žaliuoju koridoriumi“, vis dar bandymų stadijoje. Sumažėjusių spūsčių nesulaukiantys vilniečiai išsakė savo nuogąstavimo portalo vilniausdiena.lt forume, į kuriuos atsakyti sutiko Vilniaus šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos projekto vadovė Dovilė Vaitelytė.

Skaitytojas: Kiek iš viso Vilniuje veikia šviesoforų?

Dovilė Vaitelytė: Iš viso Vilniuje yra virš 250 šviesoforais reguliuojamų sankryžų. Diegiant šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemą Vilniuje rekonstruotos net 208 sankryžos ir naujai įrengtos 46. Sankryžos, kurios buvo neseniai pastatytos, yra rekonstruojamos, o jų įranga modernizuojama tiek, kiek tai yra būtina, kad visą Vilniaus mieste veikiančius šviesoforus būtų galima sujungti į vieningą centralizuoto eismo valdymo sistemą ir įvykdyti šiame projekte keliamus reikalavimus.

Vilniuje diegiama sistema susideda ne tik iš šviesoforų. Įgyvendinus šį projektą bus įrengta 51 vaizdo stebėjimo kamera  22-ose sankryžose, 12 greičio matuoklių ir raudonos šviesos detektavimo radarų. Jau dabar Vilniuje yra įrengta 13 vairuotojų informacinių švieslenčių: devynios mažos ir keturios didelės. Tai pirmos Lietuvoje vairuotojų informacinės švieslentės, skirtos eismo valdymui. Informacinėse švieslentėse įmonės „Susisiekimo paslaugos“ operatoriai teiks informaciją vairuotojams apie susidariusią situaciją Vilniaus miesto gatvėse. Dabar vyksta įrengtų vairuotojų informacinių švieslenčių testavimai, o nuo 2009 metų pradžios operatoriai jau galės nuolat teikti informaciją vairuotojams. Šiuo metu vairuotojai apie eismo sąlygas gali sužinoti ir optimaliai susiplanuoti važiavimo Vilniuje maršrutus užsukę į www.sviesoforai.lt .

Skaitytojas: Kokia situacija su šviesoforais Antakalnio žiede prie Petro ir Povilo bažnyčios. Ar jie jau veikia? Ar tai bus pirmasis žiedas Lietuvoje, reguliuojamas šviesoforų?

D.V.: Šią savaitę „Urbico“ inžinieriai kartu su „Siemens“ specialistais iš Vokietijos atliko Vilniaus šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos (CEV) derinimo darbus. Eismo Olandų – Antakalnio gatvių žiede sureguliavimui toliau bus ieškoma techninias sprendimais pagrįstų eismo valdymo variantų. Vilniuje jau veikia viena žiediniu principu įrengta ir šviesoforais valdoma sankryža. Tai Laisvės prospekto ir T. Narbuto gatvių sankryža Viršuliškėse.

Skaitytojas: Kalbama, kad gali praeiti metai, kol naujoji sistema pradės veikti optimaliai. Ar kitos valstybės jau turi tokias modernias „protingų“ sistemas?

D.V.: Vilniaus šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos diegimas – didžiausias toks projektas, kuris šiuo metu vykdomas Rytų Europoje. Tokios „Siemens“ automatizuoto šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos, kaip šiuo metu diegiama Vilniuje, sėkmingai veikia įvairiuose pasaulio miestuose: Abu Dhabyje, Atėnuose, Budapešte, Bolzano ir Brescia, Ženevoje, Berlyne, Štutgarte, Potsdame, Dortmunde. Vilniaus sistema bus analogiška antrajame pagal dydį Austrijos Graco mieste įdiegtai ir ten puikiai veikiančiai sistemai.

Skaitytojas: Vilniuje tiesiamos naujos gatvės, statomi aplinkkeliai. Ar atsiradus naujoms trasoms „nesugrius“ taip ilgai kurtas optimalus sistemos veikimas?

D.V.: Projektuojant naujus aplinkelius ir gatves techninėse sąlygose įrašomas privalomas reikalavimas, kad būtų galimybė naujų gatvių infrastruktūrą įjungti į jau veikiančią šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemą.

Papildomų modulių pajungimo galimybė yra ne tik plečiantis miestui geografiškai, bet ir įdiegiant naujas eismo valdymo funkcijas. Pavyzdžiui Portugalijoje vairuotojui įvažiuojant į gyvenvietę didesniu nei leidžiama greičiu, valdymo sistema automatiškai įjungia raudoną signalą artimiausiame šviesofore ir vairuotojas priverčiamas sumažinti greitį ir sustoti. Vilniuje dabar diegiama eismo reguliavimo ir valdymo sistema tokios funkcijos neturi, tačiau toks papildomas valdymo modulis galės būti bet kada instaliuotas, jei taip būtų nuspręsta. 

Skaitytojas: Konstitucijos pr. - Kalvarijų g. sankryža. Nuo Vilniaus Pedagoginio Universiteto žiedo ta sistema tikrai veikia. Tačiau jei prieš Kalvarijų sankryžą stovinčiame šviesofore užsidega žalia šviesa, Kalvarijų gatvės kirsti dar negalima. Taip susidaro spūstys.

D.V.: Diegiamos sistemos tikslas – kad visi važinėtume transporto koridoriais, o ne lokaliomis sankryžomis, kaip dabar. Todėl turėjo atsirasti naujų reguliuojamų sankryžų, kad būtų galima kontroliuoti eismo srautus iš šalutinių kelių nereikšmingose sankryžose. Sankryžoje visada vieniems dega raudona, kitiems žalia šviesa, visada yra laukiantys ir važiuojantys. Pradėjus veikti sistemai, ši problema išsispręs, nes sistema, įvertinusi transporto srautą, garantuos efektyviausią sankryžos pralaidumą visomis kryptimis ir užtikrins, kad nebūtų be reikalo laukiančių, kai kitomis kryptimis nėra važiuojančių transporto priemonių. Numatyta, kad dar iki šio mėnesio pabaigos eismo reguliavimas visu Konstitucijos prospektu bus optimizuotas.

Skaitytojas: Pabandykite pereiti Islandijos gatvę, užsidegus pėsčiųjų šviesoforui. Tai beveik neįmanoma, nes iš Pylimo gatvės prie šviesoforo yra rodyklė leidžianti sukti į dešinę, degant draudžiamam šviesoforo signalui. Be to pėsčiųjų šviesoforas dega apie 15 sek. Savo akimis mačiau, kaip moteris su ramentais niekaip negalėjo pereiti į kitą Islandijos gatvės pusę.

D.V.: Penkiolikos sekundžių užtenka pereiti tokio pločio kaip Pylimo gatvė. Problema atsiranda tada, kai vairuotojai nesilaiko eismo taisyklių ir sukdami į dešinę ar kairę pusę, nepraleidžia gatvę pereinančių pėsčiųjų. Neįgaliems žmonėms visada sunkiau pereiti gatvę, todėl jiems reikia aplinkinių pagalbos ir vairuotojų kantrybės. Beje, Vilniaus šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistema tenkins ir specifinius miestiečių socialinius poreikius. Projektas pasižymi daugeliu socialinės atsakomybės aspektų, kurie buvo įvertinti dar projektavimo metu. Sistema pritaikyta regėjimo negalią turinčių žmonių reikmėms. Įdiegus sistemą sumažės avaringumas ir ne tik ekologinė, bet ir vizualinė miesto tarša. Nauji šviesoforai ir švieslentės atrodo moderniai ir tvarkingai, kaip ir kituose Europose didmiesčiuose, kur tokios sistemos jau įdiegtos.

Skaitytojas: Iš Ozo gatvės sukant į Ukmergės gatvę pradėjo veikti pėsčiųjų šviesoforas, kuris dega tiek pat, kiek leidžiama važiuoti mašinoms Ozo gatve link Laisvės prospekto. Tas posūkis reikalingas daugeliui autobusų vairuotojų. Susidaro spūstys. Ar ne geriau sureguliuoti sistemą taip, kad pėstieji paspaustų mygtuką, kai jiems reikia pereiti gatvę?

D.V.: Ši sankryža neseniai buvo rekonstruota ir eismas joje yra dar stebimas. Atsižvelgiant į matavimo rezultatus, eismo valdymas ir atskirų transporto srautų praleidimo laikas bus koreguojams.

Skaitytojas: Kam reikalingi prie šviesoforų įrengti mygtukai pėstiesiems? Paspaudi, o šviesoforas vis vien dega taip kaip visada.

D.V.: Pėstiesiems įrengti šviesoforo įjungimo mygtukai juos paspaudus įjungia šviesoforą po tam tikro laiko. Valdymo sistema per tą laiką įvertina eismo situaciją gretimose gatvėse ir parenka optimalų šviesoforo įjungimo laiką.

Skaitytojas: kol kas nepastebėjau, kad koridoriai veiktų žalieji koridoriai. Dabar suprantu, kad čia eilinis kartas, kai kažkas sugalvojo pasipelnyti, garsiai apsiskelbė, o rezultato paprasti žmonės taip ir nesulauks...

D.V.: Vilniaus šviesoforinio reguliavimo ir valdymo sistemos projektas kompleksinis ir vykdomas nestabdant eismo gatvėse tam tikrais etapais. Pirmiausia buvo rekonstruojamos atskiros sankryžos, montuojami nauji šviesoforai, toliau vykdomas sistemos paleidimas ir derinimas, dar vėliau, sistema kaups informaciją, reikalingą optimaliam eismo srautų valdymui.

Vilniečiai kviečiami būti supratingi ir kantrūs, kol diegiamos atskiros eismo valdymo sistemos dalys. Tik visiškai įdiegus ir paleidus naująją eismo valdymo sistemą, vairuotojai ne tik sutaupys brangų laiką, bet ir pagerės eismo saugumas.

Dabar jau iš esmės baigtas įrangos montavimas. Sumontuoti modernūs šviesoforų valdikliai, nauji šviesoforai, video jutikliai, įrengtos švieslentės, pastatytas eismo valdymo centras Iš jo numatoma stebėti šviesoforų sankryžų darbą realiu laiku Vilniaus skaitmeniniame žemėlapyje (GIS). Planuojama eismą stebėti ir valdyti šešiuose koridoriuose, kuriuose transporto srautai judės „žaliąja banga“ (nesustojant prie sankryžų). Centrinės eismo valdymo sistemos operatoriai galės reguliuoti šviesoforų sankryžų apkrovimą ir valdyti jas grupėmis.

Šiuo metu vyksta sistemos konfigūravimo ir derinimo darbai. Sistema turi sukaupti pakankamai informacijos, kad analizuodama sukauptus duomenis, priimtų optimalius sprendimus dėl eismo valdymo.

Skaitytojas: Pastebėjau, kad kai kurie šviesoforai veikia ir naktį. Kokiu principu vadovaujantis pasirenkama, kas kada turi veikti?

D.V.: Sprendimus dėl šviesoforų darbo naktį priima Vilniaus miesto VPK VP Eismo priežiūros tarnyba bendradarbiaudama su Vilniaus miesto savivaldybės eismo priežiūros tarnyba. Dažniausiai nakties metu šviesoforai įjungiami ar išjungiami atskirose gatvėse dėl drausminančių ir prevencinių eismo saugumo priežasčių.


Šiame straipsnyje: šviesoforas,urbico

NAUJAUSI KOMENTARAI

Serz

Serz portretas
Ir kam reikalingos tos sistemos jeigu kiekviena diena stovedamas kilometriniame kamstyje pradedi galvot: sviesoforai arba visai nevaldomi arba juos valdo kazkoks silpnaprotis kuris ijungia zalia sviesa sekundei tiems kuriems jos labiausiai reikia arba leidzia vaziuot tada kai nera kur vaziuot.. Geriau pasamdytu pradziai zmoniu kurie moka vadovautis sveiku protu ir gerai reguliuotu sankryzas!!!
VISI KOMENTARAI 1

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių