Vilniaus šilumos tinklų laukia Ignalinos atominės elektrinės likimas?

Europos Sąjungos aplinkosaugos reikalavimai savivaldybei gali kainuoti 700 mln. litų mokesčių mokėtojų pinigų.

Jeigu nepavyks surasti privataus investuotojo tiek pinigų, būtinų investuoti tam, kad miesto šilumos ūkis 2016 atitiktų ES reikalavimus, teks ieškoti kiaurame Savivaldybės biudžete.

Filtrams reikia virš 1 mlrd. litų

Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutartis baigiasi 2017m. Šios datos Vilniaus miesto valdžia laukia su nerimu. Mat paaiškėjo, kad reikalingos milžiniškos investicijos, kurios dar iki stojimo į ES pasirašytoje sutartyje nebuvo numatytos. Viena jų – Europos Sąjungos direktyva, kuri trigubai sumažins leidžiamą kenksmingų medžiagų kiekį, išmetamą į aplinką. Direktyva įsigalios nuo 2016-ųjų, reiškia, iki to laiko antroje ir trečioje Vilniaus termofikacinėse elektrinėse turi atsirasti bangūs, virš 1 mlrd. litų kainuosiantys filtrai.

Ekspertų tikinimu, ši investicija būtų neatsiperkanti ir nenaudinga miestui. Mat dėl to šilumos kaina miestiečiams išaugtų apie 14 proc. tačiau, jeigu miestas nesilaikys direktyvos nurodymų, jam gresia milijoninės baudos.

Be to, jeigu šilumos tinklus valdanti bendrovė „Dalkia“ sutiktų investuoti į filtrus, kol nepakeista nuomos sutartis, jau po metų Vilniaus miesto savivaldybė turėtų grąžinti bendrovei kone visas sutartyje nenumatytas investicijas. Miesto valdžia suvokia, kad beveik 1 mlrd. litų sukrapštyti iš biudžeto nepavyks.

Alternatyva – pigesnis biokuras

Baimindamasi galimų pasekmių Vilniaus miesto valdžia nusprendė peržiūrėti šilumos tinklų nuomos sutarties sąlygas. Neskelbtinų derybų būdu buvo pasamdytos dvi konsultacinės bendrovės – „Verslo raktas“ ir advokatų kontoros „Bernotas ir Dominas Glimstedt“ teisininkai. Jas savomis lėšomis samdė savivaldybės bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“. Kiek kainuoja konsultantų paslaugos – Vilniaus miesto vicemeras Romas Adomavičius tikino nežinąs.

Konsultantų užduotis – suformuluoti savivaldybės derybines pozicijas. Šuo metu pateiktos preliminarios išvados. Konsultantai siūlo užuot investavus virš 1 mlrd. litų į filtrus, savivaldybė turėtų remtis tarybos priimtu sprendimu: šilumos gavybai naudoti ne gamtines dujas ir mazutą, kaip tai daroma šiandien, o pereiti prie biokuro. Pagal tarybos sprendimą iki 2013-ųjų abiejose termofikacinėse elektrinėse šilumos ir elektros gamybai turėtų būti naudojama apie 70 proc. biokuro.

„Įranga biokurui kainuotų apie 670 mln. litų – perpus pigiau, nei filtrai. Ir tai būtų atsiperkanti investicija: miestiečiams šiluma atpigtų  2,5-3 ct/kWh. be to, dabar apie 310 mln. litų per metus išleidžiama gamtinės dujoms, kurios perkamos iš užsienio. Perėjus prie biokuro, ši suma liktų Lietuvoje. Mat ekologiškas kuras: šiaudai, medžio atliekos ir kitas kuras būtų perkamas iš vietos kompanijų“, - argumentus vardijo R.Adomavičius.

Norinčių investuoti milijonus nėra

Tačiau vis dar lieka atviras klausimas, kas investuos į filtrus arba į biokuro įrangą. Vilniaus miesto valdžia abejoja, kad „Dalkia“ lengva ranka pažers milijonų. Dabar vykdomame investicijų plane numatyta, kad iki 2017-ųjų „Dalkia“ privalo investuoti apie 500 mln. litų į išsinuomotą šilumos ūkį. Praktiškai visos šios investicijos jau padarytos.

Didžiausią nerimą miesto valdžiai kelia tai, kad likus septyneriems metams iki sutarties pasibaigimo, didžioji investicijų dalis jau padaryta. Pagal sutartį „Dalkia“ tegali skirti vos pusantro milijono į šilumos tinklų atnaujinimą. Savivaldybės uždavinys – įtikinti bendrovę, kad ši sutiktų savomis lėšomis investuoti į biokuro įrangą arba filtrus. Turint omenyje, kad investicijos būtų atliekamos iki 2016-ųjų, o sutartis baigsis po metų – 2017-aisiais, vargu ar tokiomis aplinkybėmis „Dalkia“ sutiks miestui paaukoti nuo 670 mln. litų iki 1 mlrd. litų.

Juolab, kad ši Prancūzijos kompanija Vilniuje yra susidūrusi su nemenka politine priešprieša, ne kartą jai buvo grąsinama sutarties nutraukimu.

„Sprendimą kokiomis sąlygomis investuoti turi priimti „Dalkia“, kurios vadovybė įsikūrusi Prancūzijoje. Turint omenyje, kad šiuo metu visos kompanijos turi didesnių ar mažesnių finansinių problemų, nežinia ar bendrovė turi galimybę tiek papildomai investuoti“, -abejonėmis dalijosi R.Adomavičius.

Kokie pirmieji derybų rezultatai, turėtų paaiškėti vasario pabaigoje. Mat kitą savaitę konsultantai turi savivaldybei pateikti pakoreguotus derybinius argumentus. Per kitas pora savaičių konsultantų medžiaga bus nagrinėjama savivaldybės frakcijose ir komitetuose. Galutinį spendimą dėl derybinių pozicijų priims miesto taryba.


Šiame straipsnyje: DalkiaVilniaus energija,

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių