Vilniaus rajone atsiranda naujų gatvių pavadinimų lenkų kalba

Kol vienos dvikalbės lentelės lietuvių ir lenkų kalbomis Vilniaus rajone nuimamos, kitas gatves dabina nauji dvikalbiai užrašai, skelbia portalas delfi.lt.

Rajono valdžia teigia tvarkanti tas gatves, kurios nurodytos teismo nutartyje – esą vien jų priežiūrai savivaldybė stokoja pajėgumų, o apie teismo sprendimo nepaliestas lenteles sunku ir kalbėti.

Pasak delfi.lt, pavyzdžiui, Maišiagaloje teismo sprendimu turėjo būti pakeistos iškabos septyniose gatvėse. Ten jos vietomis nuimtos, vietomis – nepaliestos. O tuo pat metu lenkiški užrašai atsirado dar mažiausiai penkiose Maišiagalos gatvėse, kurių teismas nepalietė.

Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje Jurgio Jurkevičiaus teigimu, dėl naujų lentelių reikės iš naujo kreiptis į teismą ir prašyti atskiro sprendimo. Jei šio proceso eigoje daugiau gatvių pasidabins lenkiškais užrašais – šiems atvejams esą taip pat prireiks atskiros bylos. Anot Vyriausybės atstovo, Vilniaus rajono valdžia tiesiog elgiasi piktybiškai, nors formaliai ir demonstruoja vykdanti teismų sprendimus.

Tuo tarpu rajono valdžia teigia viską daranti pagal įstatymus. Esą savivaldybės žmogiškieji resursai per kuklūs, kad sužiūrėti visas Vilniaus rajono gatves.

J.Jurkevičius teigė į teismą kreipęsis su prašymu apskritai uždrausti dvikalbius gatvių pavadinimus, tačiau šis prašymas nebuvo patenkintas. "Teismas kai sprendžia – tik tuos dalykus, kurie konkrečiai teismui paduoti“, - aiškino Vyriausybės atstovas.

Pasak jo, šiuo metu registruojamos naujos gatvės su dvikalbiais pavadinimais, plūsta nauji gyventojų skundai. Esą veikiausiai dėl naujo gatvių su dvikalbiais pavadinimais sąrašo teks iš naujo kreiptis į teismą.

"Gali būti, kad atsirado nauji pavadinimai per tą procesą. Kiek aš žinau, prigaminta tų gatvių lentelių ir prikabino ten, kur jų net nebuvo“, - svarstė J.Jurkevičius.

Pasak jo, bylinėjimasis dėl dvikalbių lentelių teisėtumo, įskaitant skundus aukštesnės instancijos teismams, gali trukti iki pusantrų metų. Naujų, teismo nevertintų lentelių atsiradimą jis vertina kaip piktybišką įstatymo pažeidimą.

"Manau, kad čia yra nesiskaitymas su įstatymais ir teismo sprendimais. Kiekvienam žmogui suprantama ir teisinėje praktikoje yra tas: nereikia įrodinėti to, kas yra akivaizdu. Yra trys Vyriausiojo administracinio teismo nutartys. Kad jos (lentelės – delfi.lt) yra neteisėtos – nereikia ir įrodinėti. Tai yra akivaizdu. Tai negali būti daroma. Reiškia, daroma piktybiškai. Aš kitų žodžių nerandu“, - sakė pašnekovas.

J.Jurkevičius teigė galintis pateikti dar vieną teismo nutartį, aiškiai draudžiančią dvikalbius užrašus.

"Yra 1999 m. rugsėjo 14 d. Aukščiausiojo Teismo išplėstinės kolegijos nutartis. Yra vat tokia citata: "Valstybinė kalba yra vienas valstybės nacionalinio suvereniteto bruožų, nes valstybinės kalbos vartojimas viešame valstybės gyvenime užtikrina tautos, kaip valstybės kūrėjos ir galių turėtojos, identitetą, tautinę savimonę ir jos saviraišką. Valstybinės kalbos vartojimas viešame gyvenime skatina valstybės ir jos piliečių integraciją. Ir priešingai: kelių kalbų funkcionavimas paraleliai valstybę dezintegruotų bei skatintų decentralizacijos procesus. Kitų kalbų, greta valstybinės, įvedimas viešame gyvenime susiaurina valstybinės kalbos vartojimo galimybę", - teismo sprendimą citavo J.Jurkevičius. - Ta nutartis galioja ir dabar."