Vilniaus meras: nacionalinio stadiono statybos sutartis - korupcinė (papildyta)

Aukščiausiajam Teismui paskelbus, jog sutartis dėl Nacionalinio stadiono Vilniuje statybos buvo pasirašyta neteisėtai, sostinės meras Vilius Navickas teigia tikėjęsis panašaus sprendimo.

Meras kaltina buvusią valdžią

"Kai gausime rašytinę nutartį, tai tada ir sudėliosime mūsų tolesnius veiksmus. Aš seniai sakiau, kad ta stadiono statyba yra neskaidri, kad sutartis, mano požiūriu, yra korupcinė. Reikės įvertinti, kas buvo prie šios sutarties ištakų", - BNS pirmadienį sakė V.Navickas.

Anot jo, atsakomybę dėl stadiono statybos sutarties turėtų prisiimti buvusi valdžia: "Tai buvusi valdžia - Imbrasas (buvęs Vilniaus meras Juozas Imbrasas - red.past.), Lementauskas (buvęs vicemeras Evaldas Lementauskas - red. past.), Žemaitaitis (buvęs mero patarėjas Remigijus Žemaitaitis - red. past.) - tai ta trijulė, kuri daugiausiai dirbo su šiuo projektu".

"Vilniaus kapitalinės statybos" direktorius Renatas Dūdonis BNS sakė, jog taip pat lauks ekspertų išaiškinimų.

"Kol kas išsamių komentarų negaliu pateikti, nes nesu susipažinęs su nutartimi. Lauksime advokatų išvadų ir tik sulaukę jų, galvosime apie mūsų tolesnius žingsnius", - teigė jis.

Stadiono likimas – savivaldybės rankose

Nors Aukščiausiojo Teismo nutartis dėl nacionalinio stadiono sutarties panaikinimo savivaldybės oficialiai dar nepasiekė, Teisės departamento direktorius Egidijus Vilkickas dokumentą susirado internete ir jį jau spėjo išnagrinėti. Nutarties motyvuose nurodyta, kad sutartis panaikinta dėl pasirinkto netinkamo viešųjų pirkimų būdo. „Veikmė“ 2007 m. spalį stadiono rangovu tapo neskelbtinų derybų būdu ir į jas buvo kviečiama vienintelė. Tai reiškia, kad buvo pažeistas viešasis interesas.

Teismas, remdamasis Europos teisingumo teismo praktika, nurodė, kad neskelbtinos derybos gali būti pasirinktos tik dėl force majore atvejų, nenumatytos skubos arba  esant abiems atvejams. Valstybės institucijų veikla ar jos rezultatai nelaikytini nenumatomais įvykiais. Reiškia, Vyriausybės spaudimas stadioną pastatyti iki 2009 m. birželio – ne pasiteisinimas. Savivaldybė turėjo skelbti atvirą konkursą nacionalinio stadiono rangovui parinkti.

Tačiau Aukščiausiasis Teismas, nutartimi nuo lapkričio 13 dienos panaikinęs sutartį, nenurodė, kaip šalys: statybų rangovas „Veikmė“ ir paslaugos pirkėjas, bendrovė „Vilniaus kapitalinė statyba“ -turėtų elgtis po to. Tenurodyta, kad už visus statybos darbus, atliktus iki nutarties priėmimo, užsakovas turi atsiskaityti su „Veikme“, o ši užsakovui perleisti nuosavybės teisėmis nebaigtą statyti stadioną.

„Teismas negali nurodyti, ką toliau daryti, jis tik išsprendžia ginčą. Toliau sprendimai turi būti priimami šalių susitarimu. Greičiausiai savivaldybė skelbs konkursą dėl tolimesnių stadiono statybų, tik ji turi apsispręsti, kokiu būdu: koncesijos ar bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams. Tačiau prieš tai „Vilniau kapitalinė statyba“ turi užfiksuoti esamą situaciją statybvietėje, inventorizuoti, kokie darbai atlikti, už juos atsikaityti su rangovu ir aktu perimti stadioną savo žinion“, - sakė E.Vilkickas.

Daug neatsakytų klausimų

Tiesa, skaitant Teismo nutartį, kyla nemažai klausimų. Pavyzdžiui, dėl ankstesnių su stadionu susijusių sutarčių, pasirašytų tarp „Veikmės“ ir „Vilniaus kapitalinės statybos“.  Teismas motyvuose nurodė, kad finansavimo šaltinio pasikeitimas nebuvo pagrindas pasikeisti sutartiniams įsipareigojimams. Reikštų, „Veikmė“ ir be neskelbtinų derybų, remdamasi ankstesnėmis sutartimis, galėjusi tęsti stadiono statybas. Mat nacionalinį stadioną šioji stato nuo 1987 m.!  Bet teisėjų kolegijai kilo pagrįstų abejonių dėl ankstesnių sutarčių tolesnio galiojimo, nes šios nebeatitinka nūdienos situacijos. Juk nuo sovietmečio pasikeitė valstybinė ekonominė sistema, teisinis reguliavimas.

E.Vilkicko tikinimu, šį klausimą dėl ankstesnių sutarčių galiojimo turi išspręsti pačios sutarties šalys.

„Tos sutartys, pasirašytos tarp „Veikmės“ ir „Vilniaus kapitalinės statybos“ iki 2007 m. spalio 2 dienos, nėra nutrauktos. Tačiau, Teismas nurodo, kad, jeigu 2007 m. šalys sudarė naują sutartį, tarsi išreiškė valią ankstesnėmis sutartimis nesiremti. Dėl to šalys turi galutinai susitarti dėl tų sutarčių galiojimo ateityje. Antraip, jeigu ateityje atsirastų naujas stadiono rangovas, „Veikmė“ turėtų teisę reikšti pretenzijas.

Teismas praėjusį penktadienį neskundžiama nutartimi pripažino negaliojančia įmonių "Vilniaus kapitalinė statyba" ir "Veikmė" 2007 metų spalio 2 dienos sutartį.

Stadiono statybos pradėtos 2007-ųjų vasarą, vėliau rudenį dėl finansavimo stygiaus jos buvo sustabdytos ir vėl atnaujintos pernai vasarį. Vyriausybei skyrus 100 mln. litų, jos vėl atnaujintos, o pinigus išleidus, 2008-ųjų pabaigoje sustojo.

Iš pradžių buvo planuota stadioną pastatyti iki šių metų vasaros ir jame surengti Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečio Dainų šventę.