Vilniaus meras dėl savivaldybės dangoraižio pardavimo: matau vien tik pliusus (papildyta)

Už parduotą dangoraižį Vilniaus savivaldybė tikisi gauti 80-100 mln litų.
Vilniaus miesto mero Viliaus Navicko teigimu, tarybos koalicijoje vyrauja sutarimas savivaldybės pastato pardavimo klausimu.

Gautus pinigus už parduotą dangoraižį planuojama skirti likusiai skolai už pastatą sumokėti (apie 20 mln. litų), taip pat savivaldybių įmonių darbuotojų atlyginimams, darželiams ir mokykloms renovuoti.

„Aš matau vien tik pliusus, nematau nė vieno minuso“, - antradienį per spaudos konferenciją sakė V.Navickas.

Jis neatmetė galimybės atėjus „geresniems laikams" pastatą išsipirkti vėl.

Skolos artėja prie milijardo

„Savivaldybė neturėtų užsiimti turto valdymu, o atsigręžti į žmones – užtikrinti jiems kokybiškas ir prieinamas viešąsias paslaugas. Be to, šiuo sudėtingu laikotarpiu turime laiku vykdyti finansinius įsipareigojimus. Parduodami, o vėliau išsinuomodami savivaldybės pastatą, efektyviai pritrauktume lėšas, kurias nukreiptume vilniečių lūkesčiams tenkinti“, – teigė sostinės meras.

V.Navickas pakartojo, kad kaltę dėl įtemptos savivaldybės finansinės situacijos turi prisiimti buvusi vadovybė, kuri esą neatsakingai skolinosi, neapdariai finansavo didelius projektus ir neskaidriai vykdė viešuosius pirkimus. Šiuo metu Vilniaus kreditorinis įsiskolinimas siekia per 760 mln. litų.

Nekilnojamojo turto ekspertų vertinimu, už administracinį pastatą Savivaldybė preliminariai galėtų gauti 80–100 mln. litų pajamų. Šio pastato statyba kainavo apie 74 mln. litų.

Konkursas, kaip žada miesto valdžia, bus atviras visiems investuotojams. Potencialūs pirkėjai turės atsižvelgti į tam tikras sąlygas – ilgalaikė šio pastato nuoma (ne mažiau 30 metų su pirmumo teise savivaldybei pastatą išsipirkti), turėti patikimą reputaciją. Be to, sutartyje turės būti sąlygos dėl nuomojamo ploto mažinimo ar kainos peržiūrėjimo.

Argumentas - užsienis

Savivaldybės atstovų teigimu, turto pardavimo sandoriai su ilgalaike nuoma nėra naujovė Europos šalyse – Estijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje valstybinės institucijos naudojasi šiuo būdu pritraukti papildomas lėšas ir susikoncentruoti į tiesioginių funkcijų vykdymą.

Pavyzdžiui, net savo socialiniu modeliu garsėjančioje Švedijoje privatiems investuotojams buvo parduoti teismų, prokuratūros, policijos, ministerijų pastatai. Lietuvoje taip pat yra sėkmingų turto pardavimo su ilgalaike nuoma pavyzdžių – tokius sandorius yra įgyvendinusios didelės bankinio sektoriaus, telekomunikacijų bendrovės.