Vilniaus mažojo teatro premjera – „Freken Julija“

Šį pavasarį dvidešimtmetį pasitinkantis Valstybinis Vilniaus mažasis teatras vasario 28 ir kovo 2 dieną kviečia į premjerą – Augusto Strindbergo „Freken Juliją“. Spektaklį režisavo Rimo Tumino mokinys Artūras Areima.

Autobiografinių motyvų kupinoje „Freken Julijoje“ (1888) Augustas Strindbergas įgyvendino moderniosios dramos ir teatro koncepciją. Pjesėje, kurią galima vadinti viena pirmųjų modernių tragedijų, dramaturgas ne tik geliančiai atvirai skrodžia XIX amžiaus pabaigos visuomenės normas, žmonių santykius, nuožmią vyro ir moters kovą bei prieštaravimų draskomų veikėjų tapatybę, bet ir įkūnija savo asmenines baimes, sukurdamas daugiaveidės Freken Julijos portretą.

Nors pjesė išaugusi iš XIX amžiaus pabaigos socialinio ir meninio konteksto, režisierius Artūras Areima nesistengia jos kaip nors dirbtinai aktualizuoti. Jaunam kūrėjui, beje, jau sėkmingai išbandžiusiam jėgas interpretuojant klasiką, čia svarbiausia amžina vyro ir moters santykių tema.

„Man strindbergiškasis natūralizmas yra savitas žmogaus suvokimas. „Freken Julijoje“ Strindbergas apnuogina dviejų žmonių – vyro ir moters – paslėptas dvasios gelmes. Priimta manyti, kad vyras ir moteris – dvi skirtingos stichijos – susiliedamos gali suformuoti visumą. Bet ar tikrai? Kai moteris vilioja vyrą, ji pasitelkia daugybę kaukių, o vyras, siekdamas įminti jos paslaptį, tas kaukes stengiasi nuplėšti. Kas slypi po tomis moters kaukėmis, mes ir stengiamės išsiaiškinti“, – savo kūrybinį sumanymą atskleidžia A. Areima.

Freken Juliją vaidinanti Valda Bičkutė, kurios iniciatyva ir prasidėjo spektaklio repeticijos, sako šį darbą vertinanti kaip kūrybinį iššūkį, nes jai freken Julija – paslaptis. „Vaidinti personažą, visiškai nepanašų į save, kita vertus, yra net lengviau. Atstumas padeda geriau suvokti. O pačioje pjesėje man įdomi ne tik meilės, bet ir neapykantos tema, kaip toji neapykanta persiduoda iš kartos į kartą, kaip ji susargdina žmones. Julija gimė prieš savo motinos norą, todėl ji neranda vietos šitam pasauly. Atsikratyti ją slegiančia neapykanta, apsivalyti ji gali tik atsikračiusi savęs pačios, savo kūno. Tada ateina tikrasis apsivalymas, o kartu baigiasi ir giminės istorija“, – teigia aktorė.

Spektaklyje taip pat vaidina Mažojo teatro aktoriai: Mantas Vaitiekūnas ir Ilona Kvietkutė. Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė Kotryna Daujotaitė, muziką – Faustas Latėnas.