Vilniaus knygų mugėje - rekordinis lankytojų skaičius (papildyta)

Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio vykusioje 11-oje Vilniaus knygų mugėje šiemet apsilankė daugiau žmonių nei bet kada anksčiau - organizatoriai suskaičiavo 59,2 tūkst. lankytojų.

Ketvirtadienį – 9100, penktadienį – 16.200, šeštadienį – 19.300, sekmadienį – 14.600. Tai – daugiausiai lankytojų per 11 mugės gyvavimo metų, ji per tą laiką tapo ir lankomiausia iš visų "Litexpo" rengiamų parodų.

Leidėjai prieš mugę tokio lankytojų srauto nesitikėjo, juolab šeštadienis, tradiciškai vadinamas nekasdienių pasimatymų diena, kai leidėjai planuoja svarbiausius savo renginius bei susitikimus su garsiais užsienio svečiais, šiemet buvo paskelbtas darbo diena. O būtent šeštadienį "Litexpo" rūmuose dūzgė daugiausiai žmonių – 19.300. Gal tikrai Lietuvoje tiek daug bedarbių ir visi jie atvažiavo į mugę? – ironizavo minioje įkalintas poetas.

Kitas leidėjams nelauktas dalykas buvo tas, jog lankytojai ne tik ėjo į mugę, bet ir gausiai pirko knygas. Ne vien nukainotas, bet ir brangesnes naujas – prie leidyklų "Baltos lankos" ar "Versus aureus" stendų savo ausimis teko girdėti sakant, jog visas atsivežtas egzempliorių kiekis jau parduotas. Leidėjai dar nepateikė skaičių, kiek kokių pavadinimų knygų mugėje pardavė, tačiau viena iš populiariausių neabejotinai buvo K. Sabaliauskaitės "Silva Rerum" (leidykla "Baltos lankos", 2008). Nieko keista, kad šis istorinis romanas tapo vienu iš mugės "hitų" – šiemet skaitytojai jį išrinko "Metų knyga", o pernai jo autorei įteikta rašytojos Jurgos Ivanauskaitės premija.

"Lūkesčiai buvo kuklesni. Po keturių dienų galiu pasakyti – prekyba tikrai juos viršijo. Mes darėme akcijų, ir kainos smarkiai skyrėsi nuo tų, kurios yra knygynuose. Tikėjomės daug mažiau, negu gavome", – sakė Agnė Puzauskaitė, UAB leidykla "Vaga" vyriausioji redaktorė.

Įdomiausia, kad buvo perkami ne tik populiarieji autoriai, bet ir nekomerciniai institutų, universitetų, muziejų leidiniai.

"Nesitikėjom, – sakė Gediminas Mikelaitis, Lietuvos dailės muziejaus redaktorius. – Labiausiai nesitikėjom, kad pirks senas knygas, išleistas prieš 8, 10 metų. Pvz., Kašubos pernai nupirko vieną knygą, šiemet – aštuonias.". Gedimino Mikelaičio manymu, į klausimą, kas lemia tokį skaitytojų elgesį, galėtų atsakyti išsamesnės jų apklausos. Dabar galima tik spėlioti – kas ir kaip. Vos ne tais pačiais žodžiais jam pritarė Gytis Vaškelis, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius. Kita vertus, faktas yra tas, jog šiemet naujų leidinių į mugę leidėjai, apytikriai vertinant, atvežė 30–40% mažiau nei pernai.

Naujienos

Vienas iš puikių Vilniaus knygų mugės bruožų yra tas, jog ji vis pasiūlo naujienų. Sunku dabar būtų įsivaizduoti mugę be prieš 3 metus įsteigto Forumo. Pirmaisiais metais buvęs "tvarkingas, itin rimto veido" diskusijų klubas dabar virto vieta, kur žaviai ir net šmaikščiai kertasi filosofinė ir politinė mintis, kur ieškoma Lietuvos ištakų ar aistringai diskutuojama – skaityti ar neskaityti. Dėl Forumo reikalingumo nė minties niekam nebekyla.

Ar lygiai toks pat sėkmingas bus šiemet mugėje atsiradęs Gurmanų susitikimų kampas, priklausys nuo kelių dalykų. Pirmiausia – nuo išleistų receptų knygų kiekio. Akivaizdu, kad pasaulyje vyraujanti įžymybių rašomų kulinarinių knygų mada Lietuvoje į aukščiausią tašką dar nepakilo: savo sugebėjimais virtuvėje viešai pasidalijo vos vienas kitas, o kiek "žvaigždžių" dar turime!

Šiuo požiūriu, Gurmanų kampe bus su kuo susitikti. Sėkmingiausiu gurmanų susitikimu turbūt buvo žurnalistės Beatos Nicholson knygos "Beatos virtuvė" (leidykla "Laisvos valandos") pristatymas, tai liudijo ir po jo prie leidyklos stendo nusidriekusi ilgiausia eilė, laukianti autorės autografų.

Ne naujiena, bet kaskart nauja – mugėje veikianti grafikės, knygų iliustratorės bei mugėje veikiančių parodų kuratorės Sigutės Chlebinskaitės vadovaujama išties unikali vaikų kūrybos studija "Tu gali sukurti knygą". Joje vaikai ištisas 4 dienas, vadovaujami savo srities profesionalų, piešė, lipdė, mokėsi ryškinti nuotraukas, gamino Baltąjį dramblį ir segė ant jo

nugaros norų obuolius, mokėsi spausdinti Brailio raštu ir t.t.

Iš Vaikų atsiliepimų knygos: "Man labai patinka knygų mugė. Visada labai laukiu jos. Na o šiandien (sekmadienis) aš kaip tik čia ir labai džiaugiuosi". Arba – "Man labai patinka knygų mugė. Norėčiau, kad ji būtų kiekvieną savaitgalį."

Ne mugės, tačiau mugėje paskelbta ir neabejotinai su ja susijusi, naujiena – "Baltų lankų" autorių agentūra. Saulius Žukas, leidyklos "Baltos lankos" direktorius, pristatydamas agentūrą sakė, jog ji kaups informaciją apie lietuvių literatūrą, lietuvių autorius, kad užsieniečiai ar bet kas, kam tokia informacija įdomi, jos kuo daugiau rastų vienoje vietoje. Agentūra siūlys autoriams, ypač jauniesiems, peržiūrėti jų rankraščius, publikuos juos elektroninėje erdvėje, teiks teisines paslaugas. "Bent jau pirmajame veiklos etape tai bus informacinė vieta. Tikrai ne ta, kur supirkinėjamos ir paskui pardavinėjamos autorių teisės, – sako p. Žukas. – Mes nepretenduojame tapti teisių turėtojais."

Mugės naujiena – ir elektroninių knygų bei elektroninių knygų skaitytuvų skvarba joje.

Kultūrinė programa

Kad ir kaip sekėsi šiemet mugėje leidėjams prekiauti knygomis, akivaizdu, jog didelė dalis jos lankytojų, ypač – jaunesnioji ir gerokai vyresnė dalis – į mugę ateina ne pirkti, o dėl kultūrinės programos. Gintautė Žemaitytė, VšĮ "Lietuviškos knygos" direktorė, apie kultūrinę mugės programą šiemet sakė, jog ji "gerai parengta ir bus įdomi". Taip ir buvo – vien kultūrinių renginių mugėje vyko daugiau kaip 300, juose dalyvavo apie 500 dalyvių. Vertinant jų kokybę – renginiai buvo solidūs, lankytojų juose gausybė. Vienintelė kartais iškylanti problema – tomis pačiomis valandomis vykstantys rimti renginiai.

Svarbiausių užsienio žvaigždžių būryje žėrėjo Josteinas Gaarderis (romano "Sofijos pasaulis" autorius), Melvinas Burgessas (romanų jaunimui "Heroino", "Ledi kalės gyvenimas", "Darant tai" ir kt. autorius), Joanne Harris (romanų "Šokoladas", "Penki ketvirčiai apelsino", "Ledinukų bateliai" autorė), Simonas Sebagas Montefiore (britų istorikas, knygos "Stalino jaunystė" autorius), Markas Soloninas (rusų istorikas, knygos "Birželio 22-oji: katastrofos anatomija" autorius) ir kt.

Atvyko keletas garsių mokslininkų. Tarp jų – Alfonsas Lingys, pasaulyje gerai žinomas lietuvių kilmės amerikiečių antropologas – asmenybė, kuria Lietuva gali ir turi didžiuotis.

Sėkmingai buvo pristatytos, taigi – ir pirktos po pristatymų, Galinos Dauguvietytės, Algimanto Čekuolio, Sigito Parulskio, Lauros Sintijos Černiauskaitės, Giedros Radvilavičiūtės, Jūratės Baranovos, Rolando Rastausko ir kitų, kaip buvo matyti iš skaitytojų reakcijos – lauktų, autorių knygos.

Atskirai reiktų paminėti šių metų Nacionalinės premijos laureato Rolando Kazlo spektaklį pagal Vlado Šimkaus eiles (išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) – beveik dviems valandoms didžiausia knygų mugės konferencijų salė neperdedant buvo virtusi sausakimšu troleibusu.

"Matau, jog su dabartiniu išmanymu mes galime rengti labai rimtą regioninę mugę", – sako Gintautė Žemaitytė. Tai, kad knygų mugė prieš kelerius metus pagrįstai pradėta vadinti didžiausiu kultūros renginiu Lietuvoje, – neabejotinai ir "Lietuviškų knygų", kaip tik prieš mugę ir mugės metu išgyvenančių valstybės vykdomą viešųjų įstaigų reformą, nuopelnas.

Leidėjų problemos

Lolita Varanavičienė, Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) prezidentė, Vilniaus knygų mugės kultūrinės programos organizacinio komiteto narė, leidyklos "Tyto alba" direktorė, dar prieš mugę pristatė LLS kreipimąsi, kuriame sakoma, kad pastarųjų metų neigiami pokyčiai leidybos sektoriaus plėtrai – neprognozuojami. LLA duomenimis, lyginant vien 2008 ir 2009 metus, leidyklų apyvarta sumažėjo nuo 11% iki 45%, parengtų ir atspaustų leidinių sumažėjo vidutiniškai 40%, parengtų, bet neatspausdintų, paliktų geresniems laikams leidinių padidėjo nuo 22% iki 41%.

"Surašėme visas leidėjų bėdas, iškilusias praėjusiais metais. Jos liko ir diena iš dienos darosi skaudesnės, tačiau, kita vertus, mugė leidėjams yra svarbiausias metų įvykis, ir jos iš paskutiniųjų, visais įmanomais būdais jai pasirengė, numatė ir kultūrinę programą", – sakė L. Varanavičienė.

Šiemet pagrindinė leidėjų tema mugėje buvo knygų pardavimo knygynuose politika ir knygų antkainiai. Ne iš gero gyvenimo leidėjai prakalbo apie knygynų politiką, apie tai, kad iš knygynų jie tampa "maksimomis".

"Knygos išleidimo kaina leidyklai nėra tokia didelė, didžiąją kainos dalį užsideda knygynai... antakainiai, antkainiai, antkainiai. Ta kaina, kurią žmonės moka knygynuose už knygą, taip ji yra didžiulė."

Leidėjai pateikia pavyzdį: bazinė knygos kaina leidyklai 15 Lt. Knygynui ji atiduodama už 14 Lt ir kainuoja ji tame knygyne vos ne 40 Lt. Didžiulė problema leidėjams yra ne vien antkainiai, bet ir po 2 mėn. grąžinamos neparduotos bei nepriimamos parduoti naujos knygos.

Knygų apdovanojimai

Kūrybiškiausią metų knygą renka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Šiemet Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto literatūrologai iš pirmajame konkurso etape atrinktų 12-os knygų kūrybiškiausia 2009-ųjų knyga paskelbė Marcelijaus Martinaičio biografinius užrašus "Mes gyvenome" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Pasak literatūrologės Jūratės Sprindytės, 7 narių komisija slaptu balsavimu šią knygą metų kūrybiškiausia išrinko ne vien todėl, jog ji priklauso stipriam lietuviškosios memuaristikos žanrui, bet ir dėl plataus kultūrologinio konteksto.

Be M. Martinaičio užrašų "Mes gyvenome" į kūrybiškiausios metų knygos titulą pretendavo L. S. Černiauskaitės apsakymas ir apysaka "Kambarys jazmino krūme" (leidykla "Alma littera"), H. Čigriejaus eilėraščiai "Žiemių pusėje giedra" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), V. Gedgaudo eilėraščiai "Kario šešėlis" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), L. Katkaus eilėraščiai "Už 7 gatvių", (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), A. Kaziliūnaitės eilėraščiai "20% koncentracijos stovykla" (leidykla "Kitos knygos"), V. Martinkaus istorinis romanas "Žemaičio garlėkys" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), S. Parulskio eilėraščiai "Pagyvenusio vyro pagundos" (leidykla "Baltos lankos"), D. Petrošiaus eilėraščiai "Aoristas" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), D. Šarakauskaitės "Medžiai mano tėvai" (leidykla "Homo liber"), I. Toleikytės apsakymai "Garstyčių namas" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), M. Zingerio romanas "Rudens ir pavasario pasikalbėjimas" (leidykla "Alma littera").

Pasak J. Sprindytės, komisija slapto balsavimo metu M. Martinaičio knygai skyrė keturis, po vieną – D. Petrošiaus "Aoristui", L. Katkaus "Už 7 gatvių", V. Martinkaus "Žemaičio garlėkiui".

Kūrybiškiausia 2008 m. knyga pernai išrinkta Danutės Kalinauskaitės esė-novelių knyga "Niekada nežinai".

Vilniaus knygų mugėje paskelbti "Metų knygos" rinkimų nugalėtojai.

Akciją "Metų knygos rinkimai" rengia Lietuvos radijas ir televizija, Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Iš ekspertų atrinktų knygų LRT žiūrovai bei klausytojai geriausią kiekvienos kategorijos knygą išrenka balsuodami internetu ar laiškais.

Penktą kartą vykusiuose rinkimuose "Metų knyga" suaugusiųjų kategorijoje laimėjo Kristinos Sabaliauskaitės romanas "Silva Rerum", vaikų kategorijoje – dailininko ir rašytojo Kęstučio Kasparavičiaus pasaka "Kiškis Morkus Didysis", paauglių kategorijoje– Kristinos Gudonytės knyga "Blogos mergaitės dienoraštis".

Apdovanojimai "Už taisyklingą lietuvių kalbą" įteikti Ramutei Skučaitei ir Mariui Jonučiui.

Šiemet už "Metų knygą" balsavo rekordiškai daug skaitytojų – 8.937.

Jurgos Ivanauskaitės premija Vilniaus knygų mugėje įteikta rašytojai Renatai Šerelytei – už romaną "Mėlynbarzdžio vaikai". Premiją įsteigė J. Ivanauskaitės kūrybos paveldo centras ir leidykla "Tyto alba".

Antrus metus teikiama rašytojos, eseistės, dailininkės, keliautojos Jurgos Ivanauskaitės (1961–2007) premija skiriama ne vyresniam nei 45 metų lietuvių autoriui – "Už laisvą, atvirą ir drąsią kūrybinę raišką". Kūrinys turi būti išleistas per 2 paskutinius metus.

R. Šerelytės knygą "Mėlynbarzdžio vaikai" 2008 m. išleido leidykla "Tyto alba". Šių metų premijos laureatą rinko 10 asmenų komisija, vadovaujama rašytojo, kultūrologo Vytauto Rubavičiaus, nariai – Rasa Drazdauskienė, Aleksandra Fomina, Giedrė Kazlauskaitė, Edita Mildažytė ir kt.

Pirmoji Jurgos Ivanauskaitės premija įteikta pernai Kristinai Sabaliauskaitei už 2008 m. išleistą romaną "Silva Rerum".

Bičiulių premija

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) Bičiulių premiją skyrė kalbininkei dr. Ritai Miliūnaitei už straipsnius, analizuojančius grožinės literatūros vertimų kalbą, taip pat už indėlį į LLVS renginius, praktinę pagalbą vertėjams.Knygų mugėje laureatei buvo įteikta Arvydo Ališankos sukurta skulptūrėlė ir diplomas.

LLVS Bičiulių premija skiriama asmeniui arba organizacijai, per pastaruosius metus ypač nusipelniusiems meniniam vertimui ir vertėjo profesijai – kritikui, žurnalistui, redaktoriui, bibliotekininkui ar bibliotekai, leidyklai ar leidėjui ir pan.

Pirmuoju Bičiulių premijos laureatu 2007 m. tapo žurnalas "Gimtoji kalba", 2008 m. – Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius ir žurnalas "Rubinaitis", 2009 m. – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka.