„Vilniaus autobusai“ grasina nebeišvažiuoti į gatves

Vilniaus valdžia spaudžia autobusų ir troleibusų parkus dar 20 proc. susimažinti išlaidas. Abiejų bendrovių profesinės sąjungos grūmoja: tik sumažinkite darbuotojams algas – tą pačią dieną bus rengiamas streikas ir į gatves neišvažiuos nė vienas autobusas ar troleibusas.

Dar apkarpė biudžetą

Savivaldybės skola "Vilniaus autobusams" ir "Vilniaus troleibusams" už viešojo transporto lengvatas ir nuostolingus maršrutus siekia apie 75,4 mln. litų. Nepajėgdama sumokėti šių skolų miesto valdžia prašo šių bendrovių dar apie 20 proc. susimažinti išlaidas.

"Vilniaus autobusų" vadovybė jau parengė šių metų taupymo planą. Nuo vasario 1-osios 8 proc. sumažinta darbų apimtis: naikinama antroji pamaina, autobusams liepta savaitgaliais darbą pradėti vėliau nei įprastai, ne 5.30 val., o 6.30 val. Be to, dar 73 darbuotojai greičiausiai neteks darbo, į gatves išriedės dešimt autobusų mažiau.

Mažindama darbų apimtį "Vilniaus autobusų" vadovybė ketina apkarpyti ir darbuotojų algas. Vairuotojams ir remonto darbininkams užmokestis mažėtų 13 proc., padalinių vadovams – 18 proc., specialistams ir tarnautojams – apie 15 proc. Likusiems darbuotojams algas ketinama nukirpti 8–12 proc. Iš viso tikimasi per metus sutaupyti beveik 20 mln. litų.

"Vyksta derybos su bendrovės profesine sąjunga, siekiama, kad vairuotojai sutiktų susimažinti vidutinę algą nuo 3 tūkst. iki 2,7 tūkst. litų popieriuje. Juk nenormalu, kai vairuotojas uždirba tiek pat kiek Vilniaus vicemeras. Be to, sumažinę algas išsaugosime lengvatas pensininkams", – optimizavimo planu džiaugėsi Vilniaus meras Vilius Navickas.

"Vilniaus autobusų" darbuotojų profesinės sąjungos tikinimu, vidutinė vairuotojo alga jokiu būdu nesiekia 3 tūkst. litų. Esą vidutinis atlyginimas į rankas – 2,2 tūkst. litų.

Streikas neišvengiamas

Kada bus kertamos darbuotojų algos – "Vilniaus autobusų" vadovas Gintaras Nakutis atsakyti negalėjo. Mat dar vyksta derybos su darbuotojų profesine sąjunga. Direktorius viliasi, kad pavyks su vairuotojais susitarti dėl algų mažinimo ir išvengti streikų.

Tačiau "Vilniaus autobusų" profesinė sąjunga nė nesileidžia į kalbas dėl algų mažinimo. Esą ne vairuotojų bėda, kad savivaldybė neranda lėšų skoloms sugrąžinti. Be to, tai būtų nebe pirmas pasikėsinimas į darbo užmokestį. Pernai bendrovės darbuotojų algos buvo sumažintos apie 13 proc., šiemet būtų kertamos dar 14,4 proc. Mat pernai darbuotojams buvo panaikinti priedai, sumažintas nuvažiuojamų kilometrų skaičius, sutrumpinta darbo diena, panaikinti naktiniai maršrutai. Esą šiemet daugiau spaustis nebėra kur.

"Jie nuėjo lengviausiu keliu – nori sąnaudas sumažinti skriausdami darbuotojus. Koks gali būti mažinimas, jeigu vidiniai rezervai jau išnaudoti? Praėjusią savaitę buvo apklausta 80 proc. darbuotojų – jie kategoriškai nesutiko su mažinimo programa. Buvo gaila žiūrėti į žmones: jie sėdėdami ašaras braukė. Jie juk skaičiuoja, kiek reikės mokėti už šilumą, karštą vandenį, kitas paslaugas. Todėl sutarta: jeigu tik palies mūsų atlyginimus, mes ruošiamės streikui. Tai bus neišvengiamas dalykas. Dėl streiko esame sutarę ir su "Vilniaus troleibusų" darbuotojais", – grūmojo "Vilniaus autobusų" profesinės sąjungos pirmininkas Jonas Dekaminavičius.

"Vilniaus troleibusams" geriau

"Vilniaus troleibusų" profesinė sąjunga streiko idėjai pritaria vien iš solidarumo. Jeigu streikuoti sugalvotų "Vilniaus autobusai", dėl solidarumo į gatves neišvažiuotų ir nė vienas troleibusas.

Vis dėlto šios bendrovės netolima ateitis kiek skiriasi nuo "Vilniaus autobusų". "Vilniaus troleibusų" vadovybė šių metų taupymo planą savivaldybei turėtų pateikti kitą savaitę. Preliminariai planuojama šiemet išlaidas apkarpyti kone tris kartus mažiau nei "Vilniaus autobusams". Per metus sutaupyti ketinama apie 7 mln. litų.

Nuo vasario pradžios truputį apkarpyti troleibusų maršrutai – jie važinės rečiau. Taip pat ketinama optimizuoti vidaus valdymo aparatą. Mat bendrovėje yra pareigybių, kurios dubliuojasi. Pavyzdžiui, "Vilniaus troleibusuose" dirba dalinių punktų operatoriai, revizoriai ir kiti, kurių pareigybės dubliuojasi, tačiau jų atlyginimams vien per 2008 m. buvo sunaudota 1,1 mln. litų.

Siekiant optimizuoti veiklą šiemet iš administracijos ketinama atleisti apie 50 darbuotojų, tačiau jiems bus išmokamos pusės metų algos dydžio kompensacijos. Likusiems algos jau seniai apkarpytos 20 proc. ir dabar vidutiniškai siekia 2,5 tūkst. litų.

Vaduojasi nemokamais laisvadieniais

Taip pat reikėtų atleisti ir apie 30 troleibusų vairuotojų iš dirbančių 630, tačiau darbuotojų profesinė sąjunga vietoj atleidimo verčiau renkasi dvi dienas per mėnesį nemokamų atostogų. Kitaip tariant, vairuotojai atsisako vienos mėnesio algos per metus.

"Vilniaus troleibusų" darbuotojų alga šiuo metu yra gerokai mažesnė nei "Vilniaus autobusų" – ji siekia vos 1,8 tūkst. litų į rankas, todėl daugiau jos sumažinti nebeįmanoma.

"Yra bendrovė, kuri turi veikti. Negalima jos suspausti kaip citrinos ir negalima algų sumažinti iki nesąmonės. Visą laiką sakiau, kad žmogus turi gauti tiek, kad negalvotų, iš kur jam dar pasiimti. Mums spaustis daugiau nebėra kur. Jūsų nuomone, 1,8 tūkst. alga didelė ar ne, jeigu dar pas jus namie dvi vaikų burnos būtų?" – argumentus žėrė "Vilniaus troleibusų" direktorius Rimantas Striška.

Darbuotojus siutina savivaldybė

"Vilniaus troleibusų" darbuotojų profesinė sąjunga į taupymą žvelgia gana geranoriškai. Profesinės sąjungos pirmininkė Danuta Iljina atskleidė, kad darbuotojus guodžia viltis, jog algos sumažintos tik laikinai. Mat su bendrovės vadovybe susitarta, jog vos pasitraukus sunkmečiui visi darbuotojai vėl gaus 2008 m. algas.

Tačiau kur kas griežčiau atsiliepiama apie pagrindinę skolininkę – Vilniaus miesto savivaldybę, kuri savame biudžete neranda 49 mln. litų, būtinų "Vilniaus troleibusams". Mat šios vadovai, nepaisydami skolos ir sunkmečio, vieniems lėšas žarsto, o kitiems liepia diržus susiveržti.

"Kiek kartų savivaldybei rašyta, kad daugiausia, apie 4 mln. litų, galima sutaupyti iš bendrovės administracijos, ji į tai neatsižvelgė. Ji savo funkcijų neatlieka, skolos nesumoka. Bet pasakykite, kokioje šalyje rasite šitokį dalyką: atleido mūsų buvusį direktorių už blogą darbą ir jam sumokėjo 63,6 tūkst. litų išeitinės pašalpos! Tai ar sąžininga paprasto darbininko, kurio algą ketinama vis mažinti ir mažinti, atžvilgiu? O kur dar mūsų skolos – 69,2 mln. litų. Mes skolingi visiems, kam tik nori: bankams, mokesčių inspekcijai ir taip toliau", – piktinosi D.Iljina.

Padėtį pakeistų tik Seimas

Vilniaus miesto valdžia tikina nenorinti smukdyti viešojo transporto bendrovių ir, jei tik galėtų, šimtamilijoninę skolą grąžintų. Tačiau tam būtina pakeisti ydingą lengvatų apmokėjimo tvarką.

Mat iki 2006 m. dalį pensininkų, studentų, gyventojų, turinčių negalią, bilieto kainos dengdavo Vyriausybė. Nuo 2006 m. ši prievolė permesta savivaldybėms, kurios savame biudžete nepajėgia šioms reikmėms rasti milijonų. Pavyzdys: lengvatoms ir nuostolingiems maršrutams kompensuoti Vilniaus valdžia kasmet privalo skirti po 80 mln. litų, tačiau teišgali vos 42 mln. litų.

Negana to, dar privalu sumokėti už negautas pajamas ir pridėtinės vertės mokestį. Norėdama išbristi iš skolų savivaldybė turėtų koreguoti kompensuojamų lengvatų dydį, tačiau negali, nes tai – Vyriausybės ir Seimo kompetencija. Pastarieji į Vilniaus valdžios virkavimus nereaguoja.

"Kreivų veidrodžių karalystė! Mes turime kompensuoti dalį kelionės viešuoju transportu rajonų gyventojams, iš visos Lietuvos ir užsienio šalių suvažiavusiems studentams, kurių automobiliai prie universitetų nebetelpa, pensininkus, nors yra ir tokių, kurie gauna 3 tūkst. litų išmokas per mėnesį. Suprantama, lengvatų reikia mažas pajamas gaunantiems asmenims, bet mes dabar remiame visus, o ne tuos, kuriems labiausiai reikia", – piktinosi Vilniaus meras, tačiau didelių vilčių, kad padėtis greitu laiku pasikeis, jis neturi.