Vilnelės vanduo: nuo „švaraus“ iki „silpnai užteršto“

Sostinėje tekančios Vilnelės vanduo ties Sereikiškių parku yra nuo „švaraus“ iki „silpnai užteršto“. Taip teigiama projekto „Eko karta“ dalyvių išplatintame pranešime.

Ketvirtadienį prie Vilnelės upės įvyko ekologinio švietimo projekto „Eko karta“ seminaras „Upės ekologas vienai dienai“, kurio dalyviai pamėgino atlikti vandens kokybės tyrimus be jokios įmantrios įrangos, laboratorijų ir net specialistų. Pagrindiniai jų įrankiai buvo paprasčiausi padidinamieji stiklai, pincetai ir savadarbiai sieteliai. Pačiame Vilniaus centre esančiame Sereikiškių parke, pro kurį srovena Vilnelė, „upės ekologai“ rinko dugno bestuburius.

Būtent dugno – bentosinių – organizmų tyrinėjimas yra pats paprasčiausias būdas vandens biologinei kokybei įvertinti. Rinkti šiuos gyvūnėlius lengva ir smagu – nepalyginsi to su nuobodžiais cheminiais tyrimais.

Dugno bestuburiai yra pakankamai stambūs ir gerai matomi, palyginti nejudrūs – todėl juos lengva rinkti. Jie yra geresni vandens kokybės indikatoriai konkrečioje vietoje nei žuvys, nes yra gan sėslūs ir negali išvengti taršos.

Šie tyrimai yra paremti tuo, kad skirtingos gyvūnėlių rūšys turi skirtingus poreikius gyvenamajai aplinkai ir vandens kokybei. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad didžioji dauguma lašalų, ankstyvių ir apsiuvų lervų rūšių yra jautrios vandens kokybės pokyčiams, todėl yra laikomos švaraus vandens indikatoriais. Dėlės, uodų, mašalų lervos nėra tokios jautrios ir gali gyventi užterštuose vandenyse.

Bendras principas - kuo daugiau įvairių rūšių gali gyventi vandens telkinyje, tuo vandens telkinio biologinė kokybė yra geresnė.

Surinkę ir atpažinę bestuburius, seminaro dalyviai padarė išvadą, kad Vilnelės vandens kokybė ties Sereikiškių parku svyruoja nuo „švaraus“ iki „silpnai užteršto“.

Vienas iš paaiškinimų, kodėl gauti būtent tokie rezultatai galėtų būti tai, kad Vilnelę Vilniaus mieste pasiekia lietaus nuplauti nešvarumai nuo gatvių ir šaligatvių, o ir tiesioginės žmonių įtakos rezultatus nesunku pastebėti – vandenyje galima rasti butelių, plastikinių maišelių.

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros 2005 metų valstybinio upių monitoringo duomenimis, galime teigti, kad Vilnelės vanduo jos aukštupyje yra „švarus“ ir „labai švarus“, o neigiamą įtaką jos žemupyje daro stipriai urbanizuotos teritorijos – tokios kaip Vilniaus miestas.

Kaip jau supratote, nebūtina būti tikru ekologu, kad galėtum įvertinti vandens kokybę. Galbūt tas įvertinimas ne visada bus tikslus, nes tikslumas ateina su patirtimi. Svarbiausia, kad tokie paprasti vandens kokybės ir jo organizmų tyrinėjimai padeda suprasti kaip stipriai žmonių veikla gali įtakoti upių ekosistemas. Susipažinus ir „susidraugavus“ su upių organizmais nebesinori griauti ir teršti jų namų – upių ir upelių.