Viename šiltnamyje – viso pasaulio egzotika

Vabzdžiaėdžiai augalai, bananmedžiai ir vienintelis Pietų Amerikoje medis, į kurį nelipa nė viena beždžionė. Kad pamatytų kai kuriuos iš šių augalų, smalsuoliams tenka nukeliauti tūkstančius kilometrų. Yra ir paprastesnis būdas – galima užsukti į Botanikos sodą Kairėnuose.

Atneša, kai nesusitvarko

Tiesa, paslaptingas šiltnamis, už kurio sienų slepiasi subtropikų augmenija, duris atveria tik retkarčiais – per šventes, tokias kaip biologinės įvairovės dienos, arba organizuotoms grupėms. Ateityje planuojamas specialus centras priims visus norinčius – jo projektas jau sodo vadovybės rankose.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo darbuotojų, Kairėnuose esantis šiltnamis unikalus ir vienas toks Lietuvoje. 2004 m. įrengtą šiltnamį jie puse lūpų vadina gelbėjimo ratu dešimtims augalų, kuriuos žmonės nė nepagalvoję apie priežiūros sunkumus atsiveža iš svečių šalių.

„Viena moteriškė atnešė augalą, nes jam trūko aukščio. Nors ji gyveno name, teko netgi lenteles lubose išimti, bet ir tai nepadėjo. Tuomet gelbėjo jį palikdama mums“, – pasakojo sodo darbuotoja.

Atneštų augalų kolekciją papildė ir vabzdžiais mintantis augaliukas paslaptingu lotynišku pavadinimu. Nežinia, kodėl savininkai jo atsisakė, bet atrodo, kad vabzdėda streso nepatyrė ir smagiai triauškindamas į pinkles pakliuvusias vapsvas šiltnamyje neliūdi.

Deja, patekti po šiltnamio stogu eiliniai lankytojai dažniausiai negali. Tam nepritaikyta aplinka. Botanikos sodo vadovybė jau parengusi 21 mln. litų kainuosiančio Edukacinio komplekso projektą ir dabar laukia, kol atsiras pinigų. Štai tada lankytojai galės pamatyti, o gal net ir paragauti tai, ką dažniausiai pamato tik televizoriaus ekranuose.

„Vilniaus dienos“ žurnalistui vis dėlto pavyko pamatyti visas VU Botanikos sodo šiltnamių įdomybes.

Nesuprantamų pavadinimų karalystė

„O čia draceninių šeimos Dasylirion acrotrichum iš Meksikos, vienas seniausių augalų mūsų šiltnamyje. O čia Cissus antarctica iš Pietų Australijos. Štai dar vienas Dicksonia antarctica“, – pirštu rodydama į savo globojamus augalus lyg kokius burtažodžius pavadinimus dėstė šiltnamio augalus globojanti vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Kristina Balnytė.

Fotografuodamas ir bandydamas įsiminti lotyniškus augalų pavadinimus galiausiai visiškai susipainioju. Smegenys tiesiog atsisako priimti informaciją ir suvokti, kur Nepenthes, o kur Passiflora. Tad nenorėdamas pasirodyti visiškas nemokša, taip pat pabandau spėti. Apsižvalgau ir dūręs pirštu į lyg kažkur televizoriaus ekrane matytą medelį, atsakingai klausiamai pareiškiu: „Palmė?“

„Ką jūs, čia tikrai jokia palmė, net nepanašu juk. Tai drakonmedis“, – pirmąkart lietuvišką pavadinimą ištarė moteris. Iš bemaž 800 augalų, didžioji jų pusė net neturi lietuviškų atitikmenų.

Derlių skina ne kasmet

Gerą pusvalandį patyrinėjus augalus tokie pavadinimai kaip elniniai plačragiai paparčiai, rožinis, kalėdinis pipiras, karpažolė iš Indijos ima atrodyti tokie savi, jog atrodo, kad galėtum tuos augalus auginti namie ant palangės. Ką ir kalbėti apie tokius lietuviams daugiau ar mažiau pažįstamus augalus kaip eukaliptas, papirusas ar bananmedis. Pastarąjį ir man pagaliau pavyko atpažinti.

„Tik nemanykite, kad tie bananai tokie pat kaip parduotuvėje. Tikri laukiniai bananai turi sėklų, kažkuo primenančių kukurūzus. Parduotuviniuose, jei jie ne tokie sukultūrinti, irgi galite pamatyti lyg užuomazgų. Beje, bananai dera ne kasmet, pernai nemažai turėjome, o štai šiemet nėra. Kartais nuperkame, prisegame ar padedame prie medžio jo vaisių, kad lankytojams būtų paprasčiau suvokti, kas čia per augalas“, – aiškino K.Balnytė.

Užtat šiemet užderėjo figos. Turėjo progą šio vaisiaus paragauti ir pernai sode apsilankiusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Nuskynėme, tai kažkurį iš aplinkos pavaišino, o sau pasiėmė tik eukalipto šakelę. Dar paklausė, ką su ja daryti. Tai pasakiau tą patį, ką ir jums – namo neštis“, – prisiminė šiltnamio prižiūrėtoja.

Daugelis augalų gamtoje iš tiesų yra gerokai didesni. Pavyzdžiui, papirusas, iš kurio stiebų senovės Egipte buvo gaminama į popierių panaši medžiaga, gamtoje užauga ir rankos storio. O štai šiltnamyje jo stiebas tik per pirštą. Panaši situacija ir su milžiniškais kaktusais – agavomis. Čia jie ne tokie įspūdingi, labiau prisitaikę prie lietuviško klimato.

„Čia vis vien sąlygos neidealios, kai kuriuos augalus vasarą išnešame į lauką – šviežiu oru pakvėpuoti, kad šviesos papildomai gautų. Be to, augalai iš skirtingų regionų, skirtingos drėgmės reikia, skirtingos temperatūros. Negalime kiekvienam įtikti, tad palaikome vidurkį“, – apgailestavo K.Balnytė.

Kontrabandiniai augalai

Kol kas šiltnamis turi tik vieną prievolę – priimti į Lietuvą dažniausiai kontrabanda pakliuvusius retus tarptautinių konvencijų saugomus augalus. Tokius kaip beveik prieš mėnesį čia atsidūrusios keturios orchidėjoss iš Tailando ir karpažolės iš Indijos. Jie saugomi tol, kol Aplinkos ministerija nenuspręs, ką su jais daryti.

„Kai buvo sulaikytos orchidėjos, jas mums atvežę muitininkai pasidomėjo ir anksčiau čia pakliuvusiais augaliukais, apžiūrėjo karpažoles. Žiūrėkite – nuo pavasario jau kokių dešimt centimetrų paaugo“, – didžiuodamasi savo globotinius rodė K.Balnytė.

Pašnekovė tikino kartais besijaučianti kaip asmeniniame sode – kiekvienas augalas jai pažįstamas. Net sustatyti jie tam tikra tvarka – arčiausiai šilumos šaltinio tie, kuriems šilumos reikia daugiausia, toliau – ne tokie jautrūs šaltesniems orams.

„Dabar gerai, kai naujas šiltnamis. Kai pradėjau dirbti prieš 37 metus, pagrindiniai šiltnamiai buvo Vingio parke, tad per žiemą šildyti būdavo išeikvojama 60 tonų skystojo kuro. Ir vis vien pusė šilumos pro kiaurus langus išeidavo. Dabar visai kas kita, tik gaila, kad erdvės trūksta, negali nuolat žmonės lankyti“, – skėsčiojo rankomis darbuotoja.

Negali atsiginti lankytojų

„Nedaug čia tokių augalų. Bet tikimės, jei pasiseks ir įgyvendinsime savo projektą, iš vieno šiltnamio pasidarys visas jų kompleksas, tada viskas pasikeis. Yra tikimybė, susiklosčius palankioms aplinkybėms, kad tai galėtų įvykti ir po penkerių metų“, – savo ir kolegų sukurtą viziją pateikė VU Botanikos sodo vadovas dr. Audrius Skridaila.

Pasak direktoriaus, realizavus visus Botanikos sodo planus, ne tik pavyktų sureguliuoti lankytojų srautus, bet ir parodyti pagrindinį savo turtą – subtropinių augalų kolekcijas. „Pernai buvo 50 tūkst. lankytojų, šie metai dar nesibaigė, o šis skaičius jau perkoptas. Pagrindinis lankytojų antplūdis būna gegužės mėnesio antroje pusėje, kai žydi rododendrai, alyvos. Ir 1 tūkst., ir netgi 2 tūkst. per dieną ateina“, – dėstė A.Skridaila.

Senąjį šiltnamį išsaugos

Kitą pavasarį planuojama išplėsti automobilių stovėjimo aikštelę, nes per lankytojų antplūdį vietos visiems nepakanka. Ateities vizijoje – 21 mln. kainuosiantis edukacinis centras, kuriame bus įrengti keli skirtingų klimato tipų šiltnamiai. Augalai taip pat būtų eksponuojami kuo labiau prie natūralios priartintoje aplinkoje.

„Ir pati infrastruktūra bus pritaikyta lankytojams. Šiltnamiai bus tik dalis to komplekso. Juk lauke gali būti –20, o viduj +28 laipsniai Celsijaus. Šalia bus įrengtos drabužinės, kavinės, vyks užsiėmimai. Tai daug didesnė investicija nei tiesiog pastatas. Yra Olandijoje gamybiniai šiltnamiai, bet jų variantas paprastesnis, nei planuojama čia“, – dėstė pašnekovas.

Dabartiniam šiltnamiui naujajame projekte taip pat numatyta tam tikra funkcija. Jis taps vadinamuoju užnugario šiltnamiu. Šiame atsidurs susirgę, naujai atkeliavę augalai.

„Tai bus savotiška karantino zona, nes visko pasitaiko. Aišku, kad mes jo neketiname imti ir nugriauti. Tai taip pat modernus statinys, tiesiog nėra toks didelis ir talpus, kad būtų galima įgyvendinti visus sumanymus“, – apibendrino A.Skridaila.

Moderniųjų technologijų poligonas

Aplinka, kurioje įsikūręs VU Botanikos sodas Kairėnuose, suteikia unikalią galimybę pasiekti „nulinės energijos balansą“ ir išgyventi naudojant tik vėjo, saulės ir vandens energiją.

Natūralios kalvos leido ne tik įkurti augalų kolekcijas, bet ir sukuria prielaidas efektyviai išnaudoti pačios gamtos gaminama energiją.

Pirmasis efektyvaus energijos panaudojimo pavyzdys šioje vietovėje atsirado jau XIX a. Tuomet dar nebuvo žinomas žodžių derinys „nulinis energijos balansas“, bet atsirado be elektros energijos veikiantis fontanas. Net 50 m vietovės aukščio skirtumai leido panaudoti savaiminio spaudimo metodą. Dar vienas tokiu pat principu veikiantis fontanas čia buvo sumontuotas jau po to, kai įsikūrė Botanikos sodas. Be to, žemutinės terasos augalai laistomi vandeniu, kuris vamzdžiais teka taip pat be jokių elektros variklių.

Šitaip sutaupomi nemaži pinigai. Pavyzdžiui, itin moderniu laikomą fontaną Rotušės aikštėje išlaikyti per metus atsieina per 50 tūkst. litų, o pats pigiausias ir mažiausias fontanas Vilniuje S.Moniuškos skverelyje savivaldybei kainuoja 3 tūkst. litų.

2004 m. 320 tūkst. litų kainavęs šiltnamis – tai pat vienas moderniausių Europoje. Jis gana tvirtas, kad atlaikytų mūsų žiemas, šildymas reguliuojamas automatiškai, o visas oras su dideliu kiekiu anglies dioksido, reikalingo augalams, išpučiamas tiesiai į patalpą su augalais. Tai taip pat leidžia taupyti energiją.

Kitas inovacijų diegimo sode etapas, kurį galbūt pavyks įgyvendinti dar spalį, – panaudoti saulės energiją. Sodo darbuotojai atkreipė dėmesį, kad vasarą susidaro didžiulis energijos perteklius, su tuo net bandoma kovoti. Tačiau sulaukus finansavimo planuojama įrengti saulės kolektorius, kurie kaups saulės energiją ir naudos ją esamiems pastatams šildyti. Skaičiuojama, kad, sumontavus kolektorius, dujinio šildymo visiškai bus galima atsisakyti nuo vasario pabaigos, o šildymo sezoną pradėti tik žiemos pradžioje, ne spalį, kaip dažniausiai būna dabar.


Šiame straipsnyje: augalaiBotanikos sodas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Jonas

Jonas  portretas
Nuostabus straipsnis. Dekoju autoriui,
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių