„Vėtrūna“: Žalgirio areną pastatysime iki vasario 1 dienos (dar papildyta)

Vasario 1-ąją Žalgirio arena Nemuno saloje bus baigta. Taip ketvirtadienį po kelias valandas trukusių derybų galiausiai susitarė Kauno savivaldybė ir darbus atliekanti bendrovė „Vėtrūna“.

Pažadus žada ištesėti

„Derybos užtruko. Ne taip lengva suderinti visas sutarties detales. Svarbiausia, kad yra bendras noras baigti darbus iki vasario 1 d.“, – pasibaigus deryboms informavo Kauno meras Andrius Kupčinskas. Jis tikisi, kad oficialią arenos atidarymo šventę bus galima rengti 2011-ųjų gegužę, o statinys bus atiduotas naudoti birželio 1-ąją.

Pasak A.Kupčinsko, bendrovė „Vėtrūna“ pageidavo darbų terminą nukelti iki kovo 1-osios. Meras ne kartą yra tvirtinęs, kad darbai turi būti baigti iki Naujųjų metų. Po derybų pasirinkta kompromisinė data – vasario 1-oji.

FIBA delegacijai miesto valdžia prisižadėjo, kad Žalgirio arenos statyba bus baigta iki vasario. Tik su tokia sąlyga FIBA Europos padalinio generalinis sekretorius Naras Zanolinas pažadėjo, kad 2011-ųjų rugsėjį Europos vyrų krepšinio čempionato finalinis etapas vyks naujoje Kauno Žalgirio arenoje.

Savivaldybė su statybos bendrove dėl statybos darbų termino pradėjo derėtis rugpjūčio pradžioje, kai „Vėtrūna“ pareiškė, kad nespės baigti darbų iki sutartyje numatytos datos.

Prieš dvejus metus „Vėtrūna“ pasirašė su miesto savivaldybe sutartį, kurioje numatyta areną pastatyti iki šių metų spalio 3 d. Po sutarties pasirašymo statybų bendrovės valdybos pirmininkas Vytautas Banys gyrėsi, kad žemaičiai pastatė Kauno pilį, pastatys ir areną, nes tai – jų garbės reikalas. Šių metų liepą „Vėtrūna“ paprašė darbus baigti penkiais mėnesiais vėliau.

Bendrovės generalinis direktorius Juozas Valužis „Kauno dienai“ tvirtino, kad darbai stringa ne dėl jų kaltės. „Jeigu darbų eigoje architektas sugalvoja keisti projektą, mes negalime dirbti taip, kaip numatyta“, – įrodinėjo J.Valužis. Jis vis dėlto pripažino, kad architekto Eugenijaus Miliūno sumanymas keisti fasado projektą buvo viena iš darbų vėlavimo priežasčių, tačiau apie kitas neužsiminė.

Dirbs dviem pamainomis

Dabar sutarta, kad iki šildymo sezono turi būti baigti visi pastato fasado ir sandarinimo darbai. Vėliau darbininkai dirbs viduje, statys kėdes. „Žinote, čia ne 12 kėdžių, o 15 tūkst., bet viskas turi būti baigta laiku“, – tvirtino A.Kupčinskas.

Užbaigus statybos darbus, 25 metus areną valdysiančiam Kauno „Žalgirio“ rėmėjo ir asociacijos „Kauno futbolo ir beisbolo klubo“ konsorciumui įgyvendinti savo įsipareigojimus liks lygiai trys mėnesiai. A.Kupčinsko manymu, laiko tikrai užteks.

Miesto valdžia ne kartą ragino rangovą spartinti darbo tempus ir įdarbinti daugiau darbininkų. Pasak J.Valužio, artimiausiu metu pajėgas papildys dar 100 darbininkų, o darbas bus organizuojamas dviem pamainomis. Šiuo metu statomoje Žalgirio arenoje dirba apie 150 žmonių.

„Direktoriui reikėtų dabar sumažinti savo darbo krūvius kituose frontuose, kad galėtų tinkamai prižiūrėti Žalgirio arenos statybas“, – nedviprasmiškai „Vėtrūnos“ vadovą ragino A.Kupčinskas.

Rugpjūčio pradžioje „Vėtrūna“ paskelbė didinanti darbininkų skaičių Visagine, kur bendrovė stato radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą bei branduolinio kuro saugyklą. Tačiau J.Valužis tvirtino, kad Visagine ir Kaune atliekami skirtingo pobūdžio darbai.

Už vėlavimą – sankcijos

„Noriu pabrėžti, kad mes statome tik pačią arena ir esame atsakingi tik už ją, o ne už visą kompleksą“, – pabrėžė „Vėtrūnos vadovas.

A.Kupčinskas žada, kad spalio mėnesį bus baigtas antrasis tiltas į Nemuno salą. Gerokai užtruko automobilių stovėjimo aikštelės darbų konkurso procedūros, tačiau miesto mero teigimu, aikštelė bus baigta kitų metų kovo 1 d.

Pasiteiravus, ar pakoreguotoje sutartyje su „Vėtrūna“ numatytos sankcijos, jeigu rangovas vis dėlto nevykdys įsipareigojimų ir nebaigs statybos darbų laiku, J.Valužis neslėpė, kad sudarant sutartį numatomos ir sankcijos. A.Kupčinsko teigimu, statybų bendrovei tada grėstų dešimttūkstantinės baudos. Sutartyje įrašytas punktas, kad už įsipareigojimų nevykdymą „Vėtrūna“ turės mokėti 0,1 proc. nuo neatliktų darbų sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Miesto vadovai ne kartą užsiminė, kad „Vėtrūnai“ ūpą numušė nepalankus Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimas indeksuoti statybos kainą, atsižvelgiant į Statistikos departamento nustatytą statybos sąnaudų kainų indekso pokytį. Savivaldybė už arenos statybą mokės 14 mln. litų mažiau, nei buvo sutarta.

A.Kupčinskas puse lūpų yra prasitaręs, kad tai gali turėti įtakos derybų baigčiai, tačiau ketvirtadienį tikino, kad klausimas dėl arbitražo sprendimo nebekeliamas. „Rangovas jo neskundžia, todėl mes šito klausimo nebekvestionuojame“, – pareiškė meras.


Šiame straipsnyje: Žalgirio arenaKauno arena

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių