VEKS milijonų nebesuskaičiuosi

Europos kultūros sostinės titulą Lincas dalinsis su Vilniumi. Abu miestai karūnomis džiaugiasi vienodai, tačiau požiūris į esminius klausimus skiriasi. Tai išryškėjo po pokalbio su Vilniuje viešinčiu „Lincas – Europos kultūros sostinė 2009“ vadovu Martinas Helleris.

Svarbiausia – piliečių prielankumas

Viešoji įstaiga „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) žada, kad dėl plačios renginių programos turizmas Vilniuje išaugs ne mažiau kaip 15 proc. Tuo metu M.Helleris prisipažino ambicingų reikalavimų turistų srautams nekeliantis. „Nereikia daryti jokių prognozių, nes tai bergždžias reikalas. Svarbiausia, kad investicijos pasiektų kultūrą, o ar turistų bus daugiau, ar mažiau, nėra esmė“, - sakė M.Helleris.

Lincas esą nėra užsibrėžęs tikslo priblokšti pasaulį. Jis nori išsikovoti vardą pirmiausia pačioje Austrijoje. Nei vienas kitas Austrijos miestas pastaraisiais metais nepatyrė tokių drastiškų pokyčių kaip Lincas. Kažkada buvęs gražus ir ramus miestas ant Dunojaus kranto, vėliau tapęs Adolfo Hitlerio namais, o dar vėliau – sunkiosios pramonės sostine, šiandien Lincas yra šiuolaikiškas miestas su klestinčia ekonomika.

„Nors nuo Vienos iki Linco vos pusantros valandos kelio, Vienos gyventojų sąmonėje Lincas yra išlikęs kaip nešvarus pramoninis miestas. Siekiame, kad požiūris į šį miestą pasikeistų pirmiausia pačių šalies gyventojų akyse. Norime, kad austrai iš naujo atrastų Lincą“, - aiškino , „Lincas – Europos kultūros sostinė 2009“ vadovas.

Be ilgalaikio palikimo

Teisę vadintis Europos kultūros sostine Lincas stengiasi išnaudoti savo reikmėms. Kitaip nei Vilniuje, ten didžiausias dėmesys skiriamas miesto infrastruktūrai gerinti. Esą svarbiausia, kad praūžus šventiniam renginių šurmuliui mieste liktų ilgalaikės materialinės vertybės.

Europos kultūros sostinėje ant Dunojaus kranto išdygo modernus meno muziejus. Įvairiems renginiams jau tarnauja neseniai iškilęs Žinių bokštas su knygų saugyklomis. Linco centre atsirado miesto namų pastatas su kino salėmis. Kultūriniams renginiams naujam gyvenimui prikeliami ir renovuojami pastatai.

„Daugelis vietų Lince primena statybų aikšteles, tačiau viskas netrukus bus baigta. Tiesa, muzikinio teatro atidarymą švęsime 2012-aisiais“, - džiaugėsi M.Helleris.

Tuo metu Vilnius 2009-uosius sutiks, koks buvęs. Nacionalinio stadiono statybos vyksta vangiai, Lukiškių aikštė merdi. Net Valdovų rūmų likimas pakibo ant plauko. Apie naujus projektus neverta net svajoti. Todėl kyla grėsmė, kad Lietuvos tūkstantmetį ir Europos kultūros sostinės metus švęsime nykiai.

Finansavimas išaugo penkiskart

Tiesa, Europos kultūros sostinių programų biudžetai skiriasi. Lincas tam skiria 65 mln. eurų (224 mln. Lt). Šios lėšos atiteks tik pačiai programai. Investicijoms į infrastruktūrą duota papildomai 280 mln. eurų (920 mln. Lt). Vilniaus infrastruktūrai neskiriama nieko.

Vilniuje įgyvendinti 2008-2009 m. VEKS programą numatyta skirti apie 105 mln. Lt. Tačiau pasiruošimas VEKS programai prasidėjo dar 2004 metais, todėl ši suma gali būti didesnė net kelis kartus.

Internetinėje svetainėje ekspertai.eu pastebima, kad skubos tvarka pakeistas Vyriausybės nutarimo punktas, kuriuo Vilniaus dailės akademijai 2009 metams vietoje 4 mln. 400 tūkst. skiriama daugiau nei penkis kartus didesnė suma - 22 mln. 572 tūkst. litų.

„Kiek šimtų milijonų litų Lietuvai kainuos savo vardo paminėjimo tūkstantmečio ir kultūros sostinių šventimas šiandien niekas negali pasakyti: pinigai įvairioms programoms buvo skiriami penkerius metus, kasmet Seime tvirtinant valstybės biudžetą“, - atkreipė dėmesį ekspertai.eu.

Konkuruoti neturime kuo

Apčiuopiamos VEKS programos naudos miesto infrastruktūrai ar kultūrinėms erdvėms iki šiol nesimato. Tuo metu Naujųjų metų šventei Vilniuje skirta 3,5 mln. litų.

VEKS direktorė Elona Bajorinienė pirmadienį spaudos konferencijos metu sakė, kad Lince ir Vilniuje pasibaigus Europos kultūros sostinės programoms, bus surengtos jų varžytuvės.

„Pažiūrėsime, kam labiau pasisekė“, - sakė E.Bojorinienė.  

Nevertinant pačios kultūros sostinių programos jau yra aišku – infrastruktūros prasme smarkiai gauname į kaulus. Tiesa, neturime kaip konkuruoti, nes infrastruktūros srityje nepajudintas nei pirštas.