Vasario 16-osios gimnazijai Vokietijoje riesta

Sovietmečiu išeivių gausiai remtos Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga - privačių asmenų aukų sulaukiama mažiau, o Lietuvos Vyriausybė kasmet mažina paramą.

Išpuoselėtas lietuvybės židinys

Ilgus dešimtmečius Vasario 16-osios gimnazija buvo vienintelė aukštesnioji lietuviška mokykla laisvajame pasaulyje, į kurią mokytis lietuviai suvažiuodavo iš įvairių pasaulio vietų.

Pagrindinis jos tikslas buvo parengti jaunimą mokslui aukštosiose mokyklose, išmokyti jį lietuvių kalbos, literatūros, Lietuvos istorijos bei geografijos ir supažindinti su lietuviška kultūra bei papročiais.

"Gimnazijos absolventai turėjo tęsti lietuvybės darbą išeivijoje ir kovoti už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, ir jie tai darė", - pasakojo mokyklos direktorė dr. Bronė Narkevičienė.

Šiai mokyklai ir dabar tenka reikšmingas vaidmuo - ji puoselėja bendrakultūrinius Lietuvos ir Heseno žemės bei visos Vokietijos ryšius. Greta mokyklos įsteigtas Europos lietuvių kultūros centras ir Lietuvių kultūros institutas.

Mokykla glaudžiai bendradarbiauja su Vokietijos lietuvių bendruomene. Kartu nuveiktas darbas yra reikšmingas, B.Narkevičienės vertinimu, švietimo, kultūrine ir politine prasme.

Sovietmečiu remdavo lietuviai

Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo gimnazija egzistavo dėl to, kad gavo Vokietijos paramą ir visame pasaulyje gyvenančių lietuvių labdaros. "Sovietmečiu lietuviai jautė pareigą ir noriai rėmė gimnaziją, aukų sulaukdavome iš viso pasaulio, išlaikyti mokyklą buvo bendras visų lietuvių uždavinys", - tikslą nurodė B.Narkevičienė.

Tačiau dabar mokykla pateko į keblią padėtį. Sunkmečiu ne tik aukų sumažėjo, bet ir Lietuvos Vyriausybė mažina paramą.

Jeigu Lietuva neskirs pinigų lietuviškai programai įgyvendinti, gimnazija nebepajėgs įgyvendinti Heseno žemės Švietimo ministerijos keliamų reikalavimų. Tada gimnazija gali netekti valstybės pripažinimo.

"Būtų gaila šiuo metu prarasti tai, ką kūrė išeiviai, nes ekonomikos krizė kažkada baigsis, o netekus mokyklos, jos taip greitai nebeatstatysi", - baiminosi B.Narkevičienė. Vasario 16-osios gimnazija absolventams įteikia Vokietijos valstybės pripažintus diplomus. Nuo 1999 m. ji gauna Heseno žemės Švietimo ministerijos kiekvienam mokiniui skiriamą krepšelį.

Planuoja skirti 0,5 mln. litų

Lietuvos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pasiūlė Vyriausybei 2010-ųjų biudžete numatyti 0,5 mln. litų Vasario 16-osios gimnazijai Vokietijoje paremti. Antraip, Seimo narių teigimu, gimnazija gali būti uždaryta. Pasiūlymą svarsto Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

Šiuo metu Vokietijos skiriamos lėšos sudaro 75 proc. gimnazijos finansavimo poreikio. Likusią biudžeto dalį sudaro išeivių aukos ir Lietuvos Vyriausybės parama.

Mokykla, norėdama išlaikyti Vokietijos pripažinimą, yra įpareigota mokėti dalį mokytojų atlyginimų bei privalo laikytis konkrečių nurodymų. Seimo nariai supranta, kad pažeidusi įsipareigojimus dėl mokytojų atlyginimų mokėjimo gimnazija prarastų Heseno finansavimą ir būtų uždaryta.

2009 m. Vasario 16-osios gimnazija Lituanistinio švietimo programai vykdyti iš Lietuvos buvo prašiusi 1,3 mln. litų, tačiau gavo 800 tūkst. litų.

B.Narkevičienės teigimu, rekomenduojama skirti 0,5 mln. litų suma yra mažesnė, negu reikėtų, bet esą gimnazija būtų labai dėkinga ir už ją.

"Džiaugiamės, kad Lietuva, kurios finansinė padėtis yra sudėtinga, vis dėlto bando rasti galimybių išsaugoti daugelį metų užsienio lietuvių išlaikytą mokyklą", - sakė B.Narkevičienė.

Pelnė prestižinės vardą

Heseno žemėje Vasario 16-osios gimnazija laikoma viena geriausių, todėl į ją vaikus leisti pageidauja ir vokiečiai. Šiuo metu iš 189 mokinių vokiečiai sudaro šimtą.

Kalbama, kad mokykla prieinama tik pasiturinčiųjų arba labai gabiems vaikams, tačiau, anot direktorės, tai tėra mitas.

"Žinoma, konkursas didelis, priimti visų norinčiųjų neturime galimybės. Ypač sunku patekti į aukštesniąsias klases, nes jos jau užpildytos, tačiau lietuviams visada sudaromos išskirtinės sąlygos", - kalbėjo B.Narkevičienė.

Ji pabrėžė, kad kai kuriais atvejais priimami ir visų reikalavimų neatitinkantys vaikai. Pavyzdžiui, Vokietijoje reikalaujama, kad į gimnaziją būtų priimami tik pagrindinės mokyklos rekomendaciją mokytis gimnazijoje turintys vaikai. Tačiau Lietuvoje tokios tvarkos nėra, todėl ne kiekvienas vaikas, atvykęs iš Lietuvos, turi rekomendaciją. Esą ir be jos išeivių vaikai priimami.

Gimnazistų nuomonės

Aistė Petravičiūtė:
Gyvendama toli nuo Lietuvos pradėjau labiau vertinti savo gimtąją kalbą, supratau, kokia maža yra Lietuva ir kad reikia ją branginti. Mes galime didžiuotis, kad turime vieną sunkiausių pasaulyje kalbų, todėl privalome puikiai ja kalbėti.

Andrius Pustlauk:
Gimnazijoje mes ne tik mokomės, bet ir užsiimame papildoma veikla, susijusia su lietuvybės puoselėjimu. Rengiame įvairius projektus su Vokietijos lietuvių bendruomene, kuriame spektaklius, mokomės liaudies šokių. Nors ir Vokietijoje mes - lietuviai.

Tadas Jotkevičius:
Mano šeima Lietuvoje, o aš atvažiavau čia mokytis, nes noriu išmokti vokiečių kalbos, kartu nepamiršti lietuvių kalbos. Mano šeimai sudėtinga mokėti už mano mokslą gimnazijoje. Žinau, kad sunku ir kitiems. Reikalinga valdžios parama, nes čia tikrai nesimoko turtuolių vaikai.


Šiame straipsnyje: valstybės biudžetas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių