Valdžia šneka, fortai griūva

Kol miesto valdžia kalba apie būtinybę išsaugoti ir atgaivinti Kauno tvirtovę, vandalai toliau niokoja caro laikų fortus. Vilties teikia ketinimas kurti naują viešąją įstaigą, kuri kartu su savivaldybe galės teikti projektus Europos Sąjungai.

Tikisi politikų supratimo

„Visuomeninis sektorius negali Kauno tvirtovės problemų išspręsti savarankiškai. Tam reikalinga viešoji įstaiga, kurios viena iš steigėjų būtų Kauno savivaldybė“, – tikino viešosios įstaigos „Karo paveldo centras“ direktorius Vladimiras Orlovas.

Savivaldybės tarybos kolegija pritarė siūlymui steigti viešąją įstaigą, kuri kompleksiškai spręstų caro laikų Kauno tvirtovės problemas. Vienu šios viešosios įstaigos steigėju sutiko tapti pati savivaldybė. Tai suteiks galimybę pretenduoti į Europos Sąjungos fondų lėšas.

Viešosios įstaigos steigimui dar turės pritarti taryba. „Tikimės, kad egzistuoja politinė valia ir noras spręsti Kauno tvirtovės problemas“, – užsiminė ne vienus metus fortais, jų istorija ir šiandienine situacija besidomintis V.Orlovas.

Jo teigimu, visuomenė į apleistus fortus žvelgia kaip į miesto problemą, nes likę be atsakingų šeimininkų neprižiūrimi ir nesaugomi fortifikaciniai statiniai virto apleistomis teritorijomis.

Kol apie griūvančius Kauno fortus tik kalbama, juose šeimininkauja neaiškaus plauko asmenys, kuriems rūpi tikrai ne paveldo išsaugojimas. Trečiadienį vidury dienos VI forte taip pat buvo netuščia, o pro duris virto juodi deginamų padangų dūmai.

„Tai nusikaltimas, žala kultūros ir istorijos paminklui, pavojus netoliese gyvenantiems žmonėms. Norėtųsi, kad savivaldybė būtų geras šeimininkas ir skirtų šiek tiek lėšų objektui, kurio vertė viršija kelis milijonus“, – pastebėjo V.Orlovas.

Šiuo metu visi VI forto statiniai priklauso savivaldybei. Apie 10 hektarų dydžio žemės sklypas aplink juos nėra suformuotas.

Lagamino niekas neatneš

Pasak V.Orlovo, kartu su savivaldybe įkūrus naują viešąją įstaigą pirmiausia reikia iš mirties taško judinti karo technikos muziejaus kūrimo klausimą VI forte. Karo istorijos centro direktorius įsitikinęs, kad šis procesas vyksta gerokai per lėtai. „Aiškinsimės, kokių dokumentų reikia, kokie jau yra, o kokių trūksta, kokios institucijos už tai atsakingos“, – pirmuosius žingsnius apibrėžė V.Orlovas. Sutvarkius forto registracijos reikalus, bus galima rūpintis finansavimu.

Jis neabejoja, kad VI fortą, o vėliau ir kitus Kauno tvirtovės objektus galima atgaivinti rengiant projektus Europos fondams, kurie dar tebėra atviri Lietuvai. Fortų atgaivinimui galima gauti pinigų iš įvairių programų, kurios rūpinasi paveldo objektų pritaikymu visuomenės poreikiams, ekologiniais pažintiniais ar karo istorijos projektais.

„Niekas neateis iš Europos Sąjungos ir lagamino su pinigais neatneš. Turime patys tuo pasirūpinti. Jau seniai buvo galima tai daryti, jei tik savivaldybėje būtų kas nors tuo užsiėmęs“, – dėl valdžios neveiklumo apgailestavo V.Orlovas.

Jis tikino, kad Karo istorijos centras pasirūpins viešosios įstaigos darbui būtinomis sąlygomis. „Iš savivaldybės neprašysime jokių malonių – pinigų, etatų, patalpų“, – žadėjo V.Orlovas.

Yra gerų pavyzdžių

„Svarbu, kad naujoje viešojoje įstaigoje dirbtų žmonės, kuriems Kauno tvirtovė rūpi iki kaulų smegenų. Jei tokių žmonių rasime, reikalai tikrai pajudės“, – pastebėjo vicemeras Rimantas Mikaitis. Jis vadovauja savivaldybės sudarytai darbo grupei, kuri rūpinasi fortų pritaikymu visuomenės poreikiams.

Darbo grupės narių manymu, viešosios įstaigos steigimas kartu su savivaldybe yra geriausia išeitis, nes jau aiškus europinių lėšų tokiems objektams pritraukimo mechanizmas.

Kaip pavyzdį R.Mikaitis pateikė dvi viešąsias įstaigas, kurios buvo įsteigtos kartu su savivaldybe, kad galėtų rengti europinius projektus. Gavus lėšų iš Europos Sąjungos, Pažaislyje pradėtas rekonstruoti Svečių namas, o Kauno Senamiestyje pajudėjo Šv.Jurgio bažnyčios sutvarkymo darbai. Vieną viešėją įstaigą kartu su savivaldybe įsteigė Pažaislyje šeimininkaujančios seserys kazimierietės, kitą – broliai pranciškonai.

Pasak R.Mikaičio, prieš pradedant konkrečius darbus VI forte, savivaldybė privalo užbaigti dokumentų sutvarkymą. „Kariuomenė yra pažadėjusi VI forto išminavimo darbus, tačiau jų negalima pradėti, kol nėra suformuotas žemės sklypas ir neaiškios jų ribos. Reikia užbaigti specialiojo plano rengimą“, – vardijo vicemeras.

Jis pripažino, kad būtina kuo greičiau steigti viešąją įstaigą ir dėl VI forto apsaugos. Šio objekto dabar nuolat niekas nesaugo.