Valdovų rūmų darbuotojų skaičius premjerui A.Kubiliui kelia įtarimų

Valdovų rūmai savo vartus visuomenei buvo atvėrę tik vienam mėnesiui. Tačiau juose dirba 72 žmonės. Kitų šalies muziejų vadovai atvirai tuo stebisi. Tuo metu rūmų direktorius įžvelgia kolegų baimę, kad pasimatys jų tinginystė. Premjeras Andrius Kubilius jau sudarė komisiją išsiaiškinti šiai situacijai.

Beprecedentis atvejis?

Nebaigtuose statyti ir neįrengtuose Valdovų rūmuose jau yra įdarbinti 72 žmonės. Lapkritį priimta naujausia darbuotoja, kuriai atiteko trečiosios rūmų direktoriaus Vydo Dolinsko pavaduotojos pareigos. Valdovų rūmų darbuotojų etatų skaičius pribloškė net didžiausių šalies nacionalinių muziejų vadovus.

„Tai - beprecedentis atvejis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Valdovų rūmų veiklos aš nematau. Viso to net nenoriu komentuoti: man tai yra tiek neprotinga, kad stengiuosi nesigilinti. Esu sena muziejininkė, todėl pastatą, kuris yra net nebaigtas statyti, įvardyti kaip nacionalinį muziejų, man nesuvokiama. Ką jame veikia tiek darbuotojų, irgi nesuprantu“, - nuostabos neslėpė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Jos vadovaujamos institucijos žinioje yra aštuoni ekspoziciniai padaliniai: Naujasis ir Senasis nacionalinio muziejaus arsenalai, Gedimino pilies bokštas, Kazio Varnelio namai, Vilniaus gynybinės sienos baltėja, Dr. Jono Šliūpo memorialinė sodyba, Signatarų namai ir Vinco Kudirkos muziejus.

Iš viso šiose institucijose dirba 240 žmonių: 9 administracijos darbuotojai, 32 restauratoriai, 64 istorikai, etnografai, numizmatai, archeologai, likę – aptarnaujantis personalas: ekspozicijų salių prižiūrėtojai, kasininkai, rūbininkai ir pan.
„Fonduose turime daugiau nei 1 mln. rinkinių, vykdome gausią spaudinių leidybą, turime daug patalpų – visam tam prižiūrėti reikia įvairios kvalifikacijos žmonių. Ką daryti neveikiančiose Valdovų rūmų patalpose, neįsivaizduoju“, - svarstė B.Kulnytė.

Galerijoje – 55 darbuotojai

„Jei jau jie (Valdovų rūmai – red. past.) turi prisidarbinę 72 žmones, tai jiems labai pasisekė…“ – mįslingai nutęsė vasarą duris atvėrusios Nacionalinės dailės galerijos direktorė Lolita Jablonskienė.

Jos vadovaujamoje įstaigoje šiuo metu dirba 55 žmonės: 18 parodų ir meno projektų koordinatorių, administratorių ir už inžinerinius klausimus atsakančių darbuotojų. Visi kiti – aptarnaujantis personalas: salių prižiūrėtojai, apsaugininkai, kasininkės, rūbininkai, budėtojai ir pan.

„Tačiau tai nereiškia, kad tai – visas personalas. Be šių galerijoje dirbančių žmonių mums talkina Lietuvos dailės muziejaus, kurio padalinys yra galerija, darbuotojai. Pavyzdžiui, galerija neturi savo buhalterio, vairuotojų ir pan.“, - atkreipė dėmesį L.Jablonskienė.

Ką padarė kiti muziejai?

Be Nacionalinės dailės galerijos Lietuvos dailės muziejus turi dar aštuonis padalinius: Vilniaus paveikslų galeriją, Radvilų rūmus, Taikomosios dailės muziejų, Prano Gudyno restauravimo centrą, Prano Domšaičio galeriją, Laikrodžių muziejų, įsikūrusius Klaipėdoje, Palangos gintaro muziejų ir Miniatiūrų muziejų Juodkrantėje.

Iš viso Lietuvos dailės muziejaus padaliniuose dirba 517 žmonių. Vedant aritmetinį vidurkį, kiekvienam muziejaus valdomam, ne vienus metus veiklą vykdančiam padaliniui tektų po 50 darbuotojų. Valdovų rūmai jau šiandien turi dviem dešimtimis daugiau.
Tačiau Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio tai nestebina, o kalbos, kad Valdovų rūmų muziejaus iš viso nėra, netgi piktina.

„Kaip tai nėra? Kaip tai kam darbuotojai? Ar žinote, kad mums pats sudėtingiausias ir įtempčiausias metas buvo paskutiniai dveji metai iki Nacionalinės dailės galerijos atidarymo? Sukurti naują instituciją taip, kad ji dirbtų kaip laikrodis, yra be galo sudėtinga. Valdovų rūmai jau dabar atlieka milžinišką švietėjišką darbą – suorganizuotos kelios didžiulės parodos, ką tik baigėsi tarptautinė mokslinė konferencija. O ir be to yra ką veikti – per 20 metų Valdovų rūmų kasinėjimo sukaupta 300 tūkst. radinių, kuriuos reikia suinventorizuoti, susisteminti. Ką gali kalbėti Birutė (B.Kulnytė – red. past.), kai jos Nacionalinis muziejus net pastovios ekspozicijos neturi? Tiek metų sėdi ant savo fondų, o ekspozicijos nėra – viso labo kelios parodos. Ką padarė kiti muziejai?“ – Valdovų rūmų pusėn mūru stojo R.Budrys.

Įžvelgia kolegų pavydą

Valdovų rūmų direktorius V.Dolinskas užtikrino: tarp jo pavaldinių nėra nė vieno giminaičio ar bičiulio. „Niekas nepriimtas per protekcijas. Visi postus užimantys asmenys iki skyrių vedėjų lygio laimėjo konkursus. Labai įdomu sužinoti, kiek dar biudžetinių įstaigų Lietuvoje taiko tokią praktiką“, - kalbėjo V.Dolinskas.
Šiuo metu jis vadovauja 70 darbuotojų kolektyvui, mat du žmonės šiuo metu pasiėmę vaiko priežiūros atostogas.

„Įstaigos augimo principai buvo nustatyti dar 2007 metais Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos posėdžių protokolais. Juose numatyta, kad įstaiga formuosis iš trijų institucijų, jau seniai dirbančių prie Valdovų rūmų atkūrimo: Pilių tyrimų centro, Lietuvos dailės muziejaus ir Vilniaus pilių direkcijos. Kaip atskiras muziejus egzistuojame vos 11 mėnesių. Pradėjome nuo kelių darbuotojų ir augome pagal veiklos poreikius“, - aiškino V.Dolinskas, sutikęs atsakyti į dienraščio klausimus apie muziejaus darbus ir pajėgumus.

- Šiais laikais, kai diržai pirmiausia veržiami darbuotojų etatų sąskaita, išlaikyti 70 žmonių atrodo prabanga.

- Neigiamas Valdovų rūmų įvaizdis kuriamas nepagrįstai, taikant keliagubus standartus. Kodėl visiems parankiau žiūrėti į skaičius? Gal pradėkime ne nuo etatų, o nuo padarytų darbų?

Kaip atskiras muziejus pradėjome veikti tik nuo šių metų sausio, tačiau nuveikėme daugiau nei ilgametę patirtį turintys muziejai.

Iki šios dienos surengėme tris Tūkstantmečio parodas: „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“, „Lietuva senuosiuose istoriniuose šaltiniuose“, „Baltų menas“. Kaip tik šiuo metu Taikomosios dailės muziejuje eksponuojama tarptautinė paroda „Liublino unija ir jos epocha Jano Mateikos kūryboje“.
Tik ką baigėsi tarptautinė mokslinė konferencija „Liublino unija: idėja ir tęstinumas“, kurioje skambėjo 24 pranešimai ir 6 Europos valstybių.

Kitais metais planuojama Žalgirio mūšio paroda. Kiekvienai parodai kuriame plakatus, rūpinamės eksponatų vitrinomis, leidžiame informacines skrajutes.

Be to, rengiame edukacinius užsiėmimus, ekskursijas, vykdome leidybinį darbą – vien šiemet išleidome apie 10 knygų ir tiek pat įvairių lankstukų.

Kiek žinote neatidarytų muziejų, kurie per metus sulaukia 30 tūkst. lankytojų, kiek pas mus apsilankė per liepą organizuotas ekskursijas?

Kiek lankytojų pamato kitų muziejų ekspozicijas, kiek tie muziejai suorganizuoja tarptautinių renginių? Darbuotojų skaičių lyginkime su sukuriamu produktu, kokybe.

- Pasiklausius kyla klausimas: jei tiek visko nuveikė muziejus, kuris net neturi patalpų, ką tuo metu darė kiti? O galbūt jūs tiesiog geriau išmanote viešuosius ryšius?

- Savo ekspozicinių patalpų neturime, o jei turėtume, kai kurie procesai vyktų dar energingiau. Mūsų kolektyvas dar neužrūgęs. Savo tarpe turime bent dešimt mokslo daktarų, sukūrėme didžiulę mokslinės leidybos programą, kurioje dalyvauja garsūs profesoriai. Esame jauna veržli institucija, norinti pakeisti visuomenės istorinę savimonę, ugdyti patriotizmą, auklėti, šviesti, kultūros, meno paveldo, istorinę informaciją perteikti per Valdovų rūmų istorijos prizmę.

Labai suprantu kai kurių kitų kolegų rūpestį. Juk baisu, kad per kitų muziejų gerą darbą, aktyvumą, projektų gausą ir jų kokybę staiga nepasirodytų kitų neįgalumas. Šį pavydą aš labai puikiai suprantu.

- Nacionalinė dailės galerija irgi organizuoja parodas, tačiau išsiverčia su mažiau darbuotojų.

- Ar įsivaizduojate, ką reiškia vesti 300 tūkst. radinių apskaitą? Visų pirma mums juos visus reikia perimti iš Pilių tyrimų centro – tai labai sudėtinga. Kiti muziejai vis dar tvarko savo 1950-1960 metų rinkinius. Tai ir ataskaitų rašymas, ir inventorizacija, apskaitų tikrinimas. Be to, įsijungiame į skaitmeninio programą ir iš karto radinius fotografuojame. Per metus žmonės peržiūri ir sutvarko po kelias dešimtis tūkstančių eksponatų.

Turime mokslinių tyrimų centrą. Jame dirba archeologai, vykdę tyrimus, kasinėjimus, architektai, istorikai, menotyrininkai ir leidybos grupė. Šie žmonės dirba prie kartogramų, ekspozicijų, maketų, leidžia knygas.

Yra restauracinės priežiūros grupė, kuri konservuoja ir restauruoja visus tuos 300 tūkst. radinių ir prižiūri jų nuolatinę būklę.

Užsienio ryšių ir parodų skyrius ieško ryšių užsienyje: jau pasirašėme ilgamečio bendradarbiavimo sutartis su Kareliškąja Vavelio pilimi, Kareliškąja Varšuvos pilimi, ruošiamos sutartys su Gardino Karališkąja pilimi ir taip toliau.

Kuriant instituciją, buvo manoma, kad kai ji atsivers pilnai, joje turėtų dirbti apie 150 darbuotojų. Buvo argumentuotai suskaičiuota, kiek turėtų dirbti. Bet statybos nepasibaigė, todėl tiek jų nėra, tačiau ateityje darbuotojų skaičius augs: prisidės salių prižiūrėtojai, apsaugininkai, rūbininkai, kasininkai ir pan.

Premjerui kilo įtarimų

Kultūros ministro Remigijaus Vilkaičio patarėjas Liudas Šukys, kad Valdovų rūmuose numatoma atlikti audotą, bet jis yra planinis. Dėl etatų skaičiaus Kultūros ministerija rūmų vadovybei priekaištų esą neturi.

"Kiek žinau, yra patvirtinta kiek daugiau nei 100 darbuotojų etatų, šiandien jie nėra užpildyti. Manau, direktorius jaučia atsakomybę ir geriausiai mato, kiek darbuotojų įstaigai reikia realiems darbams atlikti", - kalbėjo L.Šukys.

Tuo metu  premjeras A.Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra pareiškę, kad nenormalu, jog nepradėjusi dirbti įstaiga turi 70 darbuotojų. Premjeras jau sudarė komisiją išsiaiškinti šiai situacijai. Ministerijose ir jai pavaldžiose institucijose taip pat bus peržiūrima, kaip naudojamos paskirtos lėšos.

Vidutinis Valdovų rūmų darbo užmokestis - 1 tūkst. 800 litų "popieriuje", direktoriaus pavaduotojo vidutinė alga siekia 2 tūkst. 400 litų, skyriaus vedėjo - 2 tūkst. litų, muziejininkų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, - 1 tūkst. 800 litų, o darbuotojų, kurie nepriskiriami kultūros darbuotojams, - 1 tūkst. 200 litų "į rankas".

Rūmų statybos įstrigo

Biudžetinė įstaiga - nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai įsteigta nuo šių metų sausio 1-osios. Valdovų rūmų steigėjas yra Kultūros ministerija, tačiau įstaiga yra savarankiška asignavimų valdytoja.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad baigti rūmų statybą artimiausiu metu nėra jokių galimybių - tam esą dar reikėtų apie 150 mln. litų.

Valdovų rūmams nuo 1995 metų jau išleista daugiau kaip 200 mln. litų.
Prieštaringai vertinamas Valdovų rūmų atkūrimas yra vienas didžiausių kultūros

 


Šiame straipsnyje: Valdovų rūmai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių