Valdovų rūmai teigia turintys ypatingą Europos barokinės tapybos kūrinį

Atlikti kompleksiniai tyrimai patvirtino, kad Valdovų rūmai turi ypatingą Europos barokinės tapybos kūrinį, kokiais didžiuojasi tokie pasaulinio garso muziejai kaip Paryžiaus Luvras.

Kaip rašoma Valdovų rūmų išplatintame pranešime, ką tik baigti mikrobiologiniai, cheminiai ir fizikiniai tyrimai rodo, kad prieš kelerius metus į Lietuvą iš Italijos atkeliavęs žinomam italų baroko dailininkui Lioneliui Spadai (Lionello Spada, 1576–1622) priskiriamas paveikslas „Ludovisi koncertas“ galėjo būti paties menininko rankomis sukurtas darbas.

Tai leidžia patikslinti vieną iš anksčiau keltų hipotezių, kad šio kūrinio pirminė versija priklauso Paryžiaus Luvro muziejui, o Valdovų rūmų muziejuje bus saugoma pačiam dailininkui arba jo aplinkai priskirtina antroji versija.

„Tai, kad paveikslas yra nutapytas XVII a. pradžioje, nekėlė abejonių. Tačiau dabar šį faktą galime pagrįsti konkrečiais kompleksinių tyrimų rezultatais, o ne vien menotyrininkų prielaidomis“, – sako Valdovų rūmų Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis.

Parmos ir Pjačencos kunigaikščiams Farneziams (Farnese) bei kitiems žymiems Italijos didikams, aukštiems Bažnyčios hierarchams dirbusio garsaus italų dailininko L. Spados paveikslas „Ludovisi koncertas“ į Lietuvą atkeliavo prieš penkerius metus, kuriant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų interjero ekspoziciją ir tam tikslui kaupiant vaizduojamosios bei taikomosios dailės kūrinių rinkinį.

Panašus paveikslo variantas (tik be dešinėje pusėje vaizduojamos fleitininko figūros) saugomas ir Paryžiaus Luvro muziejuje. Lygindamas abi drobes, žinomas italų dailės istorikas, daugelio pasaulio muziejų ekspertas, Romos universiteto profesorius Mauricijus Marinis buvo įsitikinęs, kad į Lietuvą atgabentą paveikslą L. Spada tapė pirmiau, o Luvro muziejuje yra šio paveikslo vėlesnė versija.

Keldamas tokią hipotezę, specialistas rėmėsi tuo, kad Prancūzijoje saugomo paveikslo variante matyti kopijoms būdinga pagal apimtį mažesnė, „sutrumpinta“ kompozicija – nėra fleitininko figūros, taip pat neaiškiai pavaizduotos bei neįskaitomos kai kurios paveikslo dalys, tokios kaip partitūra.

Valdovų rūmų muziejui šiuo metu priklausantį L. Spadai priskiriamą paveikslą kelerius metus restauravo Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centro aukščiausios kategorijos tapybos restauratorė Birutė Miškinienė, o mikrobiologinius, cheminius ir fizikinius tyrimus atliko to paties centro restauravimo technologijų ekspertė dr. Dalia Panavaitė, aukščiausios kategorijos restauravimo technologė Jurga Bagdzevičienė ir kiti specialistai.

Neseniai baigti tyrimai parodė, kad profesorius M. Marinis gali būti teisus: Lietuvoje esantis L. Spadai priskiriamas paveikslas „Ludovisi koncertas“ tapytas ne vėliau kaip XVII a. pradžioje. Tyrimai atskleidė, kad visą paveikslą kartu su fleitininko figūra nutapė ne keli, o tas pats autorius. Be to, nustatyta, kad paveikslas buvęs dar didesnių matmenų, tik atliekant vėlesnius restauravimo darbus jis buvo apkirptas, pakeistas ir originalus jo porėmis.

„Žinant istorinį faktą, kad L. Spada iš esmės neturėjo mokinių, matyt, belieka išsiaiškinti, kuri paveikslo versija nutapyta pirmiau – ar ta, kuri saugoma Luvre, ar ta, kuri yra Valdovų rūmų muziejuje. Mūsų muziejaus specialistai dėl šio paveikslo ketina kreiptis į Paryžiaus Luvrą – reikia tikėtis, kad, sutelkus bendras pajėgas, tai pavyks išsiaiškinti“, – teigia D. Avižinis.

L. Spada buvo garsus Šiaurės Italijos ankstyvojo baroko dailininkas, kūręs Karavadžo maniera, dirbęs Bolonijoje, Romoje, Neapolyje, Maltoje, Modenoje, taip pat Parmos ir Pjačencos kunigaikščių Farnezių rūmuose, kunigaikščio Ranučijo I Farnezio dvare. Šio dailininko darbai saugomi Romos Antikos meno , Luvro, Kanzaso Filbruko ir kituose žinomuose pasaulio muziejuose.

Manoma, kad šiandien Luvre esantis L. Spados paveikslas „Ludovisi koncertas“ buvo nutapytas apie 1615 m. kardinolui Liudvikui Ludoviziui, o vėliau jis pateko į Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV kolekciją. Valdovų rūmams priklausanti paveikslo versija greičiausiai niekada nebuvo palikusi Italijos. Paveikslas buvo įsigytas Romoje, kur tiek kunigaikščiai Farneziai, tiek Ludoviziai turėjo savo ištaigingas rezidencijas.

Daug XVI–XVII a. įvairios tematikos garsių italų, flamandų ir kitų dailininkų paveikslų buvo ir Lietuvos bei Lenkijos valdovų Vazų kolekcijose, mat jie palaikė labai artimus kultūrinius bei meninius ryšius su daugeliu Europos kultūros centrų. Taip pat ir su Parmos bei Pjačencos kunigaikštyste, kurioje teko dirbti L. Spadai. Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuota, kad 1624–1625 m. Parmoje lankėsi Lietuvos ir Lenkijos karalaitis Vladislovas Vaza. Jis L. Spados dekoruotame rūmų teatre stebėjo spektaklį, taip pat lankėsi menininkų dirbtuvėse.

Pasaulietinė L. Spados paveikslo „Ludovisi koncertas“ tema (vaizduojama rūmuose muzikuojanti draugija) atspindi ir Vazų epochos Lietuvos valdovų rūmų gyvenimo būdo ypatumus, leidžia rūmų lankytojams pristatyti dažnus koncertus, pirmąsias italų operas, pastatytas XVI–XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose, susipažinti su to meto instrumentais ir muzikavimo tradicijomis. Paveikslo Vilniaus versijoje pavaizduotas natas įmanoma įskaityti, tad šio muzikinio kūrinio fragmentas galėtų būti atliktas.