Vaikiškame helovine tėveliai sotinosi lervomis

Saldi, maistinga. Toks gyvos lervos skonis. Tarakonas? Turėtų būti tarškus, kaip bulvių trakškutis. Potyriais dalijęsi netradicinių patiekalų ragautojai  - zoologijos sode pirmą kartą surengtos Helovino šventės herojai.

Į Lietuvos zoologijos sodo terariume šeštadienį surengtą Helovino šventę dauguma suaugusiųjų traukė vedini vaikais, bet ir patys išsinešė neišdildomų, šiurpą keliančių įspūdžių.  Lankytojai buvo raginami atsikratyti baimių, bet toli gražu ne kiekvienas mažas ar didelis žiūrovas tai padarė. Vos vienas kitas drįso į rankas paimti raudonąjį žaltį, pabučiuoti merdvarlę išsprogusiomis raudonomis akimis, ką jau kalbėti apie tarakonų ar lervų kramsnojimą...

Riebią kirmėlę priešais kameras suvalgiusi zoologijos sodo darbuotoja Rūta tarsi atvėrė kelią į netradicinį restoraną. Netrukus atsirado ir daugiau norinčiųjų nemokamai užkąsti, kaip teigiama, itin maistingo patiekalo.  Specialistai aiškino, kad kai kurių lervų maistinė sudėtis labai panaši į lašišų.

„Siūlė, tai paragavau. Šiek tiek krutėjo,  dabar jau ne. Saldi. Daugiau nenorėčiau, ačiū. Tarakono – irgi ne“, - baigdamas kramtyti kelias suvalgytas baltas kirmėles įspūdžiais dalijosi Arūnas, prisipažinęs, kad šių gyvių ragavo pirmą kartą. Tačiau vyras nesigailėjo juos degustavęs.

Ant krutančiais patiekalais nukrauto stalo bene mažiausiai ragauti vilijo tarakonai.  Jie toki gražu ne tie parazitai, kokius žmonėms tenka naikinti namuose. Šie vabzdžiai zoologijos sode auginami kitų gyvūnų šėrimui ir yra daug kartų didesni už buitinius tarakonus.  Vieni – su sparnais, kiti – tamsūs ir blizgantys, dargi dainuojantys. Kitaip tariant, skleidžiantys garsus. Kai kas panoro tiesiog rankose palaikyti šiuos didelius, nematytus gyvius.

Varlę bučiavo taip pat tik vienas kitas drąsuolis, tačiau, kaip žadėjo varlę piršusi ragana, į princesę ji nepavirto.

Vaikams azartą žadino tarakonų lenktynės. Išsirinkę vabzdį ir takelį, jie galėjo sirgti už savo „žirgą“, tik ne visiems tarakonams norėjosi greitai bėgti. Kai kurie liko tupėti prie starto linijos tarsi užmigę.

Gyvačių išnaromis ir kitais vaiduokliškais atributais pasidabinusiame terariume taip pat buvo galima kišti ranką į mistinį juodą maišą, bandyti nusakyti, kas jame yra. Nors viduje buvo sudėti nepavojingi daiktai, pavyzdžiui, balionas su vandeniu, gyvatės išnara, plastikinis voras, daugelį vaikų kaustė terariume tvyrojęs baimės  jausmas, kišti ranką  į paslaptingą maišą jie nesiryžo.