Vaikams – tūkstančius kainavę spąstai kieme

Už kelis šimtus tūkstančių litų mieste pastatytos vaikų žaidimo aikštelės yra tokios nesaugios, kad jose bet kada gali įvykti nelaimė. Valdininkai atkerta, jog gyventojai patys galėtų nusipirkti cemento ir įtvirtinti konstrukcijas, kad jos nenugriūtų.

Galėjo sutraiškyti

„Tai, ką padarė miesto valdžia, yra kriminalas. Ne tas žodis, kaip esu pašiurpusi ir galėčiau išsakyti daug lietuviškų ir rusiškų keiksmažodžių, tik jų juk nespausdinsite“, – emocijas liejo klaipėdietė mama.

Tokį jos pyktį sukėlė pamatytas kraują stingdantis vaizdas – moters akyse nuo vėjo gūsio nugriuvo neseniai Sulupės gatvėje įrengtoje vaikų žaidimo aikštelėje pastatyta metalinė sūpynių konstrukcija.

„Gerai, kad tuo metu šalia nebuvo vaikų. Bijau ir pagalvoti, kas būtų nutikę priešingu atveju. Nelaimė garantuota. Ir kas tuomet atsakytų, jei vaikas būtų sužalotas? Ta konstrukcija tikrai sveria kelis šimtus kilogramų, todėl griūdama galėjo sutraiškyti netoli buvusį mažylį“, – baisėjosi pašnekovė.

Ši vaikų žaidimų aikštelė, kaip ir dar keliasdešimt mieste, įrengtos už Socialinės reikalų ir darbo ministerijos skirtus pinigus bendruomeniškumui skatinti.

Jų pernai Klaipėda gavo 500 tūkst. litų. Pinigai buvo išdalyti keturioms vietos bendruomenių taryboms, kurios ir turėjo pagal iš gyventojų gautas paraiškas nuspręsti, kam litus išleisti.

Apsispręsta, kad už didžiąją dalį sumos įvairiose miesto vietose, daugiabučių namų kiemuose būtų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės.

„Valdžia už mūsų pinigus tiesiog pasityčiojo iš žmonių. Geriau jau iš viso nieko nebūtų darę. Dabar juk visi matėme, kad tas aikšteles statė žiemą. Jos net normaliai nebuvo pritvirtintos prie žemės. Ar reikia, kad tose aikštelėse vaikas susižeistų ir tik tada kas nors bus daroma? Būtinai reikia kraujo?“ – retoriškai klausė mama.

Kur išlaidų ataskaitos?

Vaikų žaidimo aikštelės vėlų rudenį buvo pradėtos įrenginėti todėl, kad pinigai bendruomeniškumui skatinti pernai buvo skirti vasarą, o juos reikėjo panaudoti iki metų pabaigos.

Todėl skubiai buvo suformuotos vietos bendruomenių tarybos, kurios pateikė paraiškas, kur išleisti pinigus.

Savivaldybė skelbė viešuosius pirkimus, procedūros užsitęsė, todėl rangovai, įrenginėję aikšteles, pradėjo dirbti vėlų rudenį.

Darbai buvo sustabdyti tik tada, kai smarkiai prisnigo. Tačiau savivaldybė džiaugėsi, jog dėl tokios spartos pinigus spėta panaudoti ir jų nereikėjo grąžinti į valstybės biudžetą.

„Jei savivaldybė būtų nusprendusi viešuosius pirkimus susmulkinti, darbai tikrai būtų padaryti ir greičiau, ir kokybiškiau, ir pigiau. Dabar buvo apsispręsta pirkti paslaugą – išrinkti vieną rangovą, kuris vaikų žaidimų aikšteles įrengtų visame mieste. Manau, kad tai ir buvo klaida, kurios nebereikėtų kartoti“, – konstatavo Klaipėdos seniūnaičių sueigos pirmininkė Regina Rozenblat.

Ji pabrėžė ir tai, kad savivaldybė vis nepateikia ataskaitos, kur buvo išleisti bendruomenėms skirti pinigai. „Mes net nežinome, kiek tos aikštelės kainavo, ar jos tikrai yra saugios, sertifikuotos. Negi taip sudėtinga pateikti informaciją?“ – stebėjosi R.Rozenblat.

Klaipėdos savivaldybės Socialinių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Diana Pilelienė paaiškino, jog ataskaita vis dar nepateikta, nes kol kas nebaigti visi darbai.

„Kai viskas bus pabaigta, pasirašyti darbų perdavimo ir priėmimo aktai, tuomet visuomenei ir pateiksime ataskaitą, kas padaryta už bendruomeniškumui skatinti skirtus pinigus. Manau, kad tai bus po dviejų savaičių“, – teigė D.Pilelienė.

Padegė čiuožyklą

Tačiau didžioji dalis darbų jau yra baigta ir jų kokybe bendruomenių atstovai nėra patenkinti.

„Aišku, labai gerai, jog valstybė skyrė tuos 500 tūkst. litų. Tačiau tikrai negaliu pasakyti, kad jie buvo panaudoti efektyviai. Pinigai išleisti nei šiaip, nei taip. Juk visi matome, kad vaikų žaidimo aikštelės tikrai yra nekokybiškos, nesutvarkyta ir jų aplinka“, – teigė Marių vietos bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja Ligita Girskienė.

Jos nuomone, problema ta, jog darbininkams trūko kontrolės – jų neprižiūrėjo savivaldybės specialistai.

„Tai, kad darbininkai dirbo tikrai aplaidžiai, įrodo vos prieš kelias dienas įvykęs incidentas. Jie daugiabučių namų kieme pastatė vaikų žaidimo aikštelės įrenginius, bet nuo jų nenuėmė popieriaus ir polietileno. Matyt, pro šalį ėjo vaikai, kurie tą popierių padegė. Ir dabar turime išdegusį namuką-čiuožyklą, nors jis dar net nėra priduotas“, – pasakojo L.Girskienė.

Paprašė permontuoti

Pajūrio vietos bendruomenės tarybos pirmininkas Saulius Liekis vaikų žaidimo aikšteles įrenginėjusiems darbininkams taip pat negailėjo kritikos.

„Pastatytų įrenginių ir atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą pasirašiau tik su sąlyga, jog darbininkai permontuos dvivietes sūpynes. Jos buvo pastatytos taip, kad vaikams suptis buvo beveik neįmanoma, nes sūpuoklės buvo per žemai“, – teigė pašnekovas.

Jis sakė girdėjęs apie incidentą, jog Sulupės gatvėje nugriuvo sūpynių konstrukcija.

„Jos griuvo jau ne vienoje vietoje. Kone kasdien su rangovais diskutuojame, ką dar reikia sutvarkyti. Kartais jie geranoriškai sutinka dirbti, o neretai aiškina, kad įrenginiai išklero ne dėl jų kaltės, o dėl vandalų“, – atsikalbinėjimo pavyzdžius nupasakojo S.Liekis.

Jis svarstė, jog darbų kokybei įtakos tai, kad jie buvo pradėti vėlų rudenį, tikrai neturėjo. Esą viską lėmė viešieji pirkimai, o nupirkta pigiausia paslauga nebūtinai yra geriausia.

„Todėl viešųjų pirkimų komisijoje turėtų dalyvauti ir bendruomenių atstovai. Jie padėtų parengti viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, aiškiau aprašyti tai, ko gyventojams reikia. Tuomet pavyktų tiksliau nupirkti įrenginius“, – įsitikinęs pašnekovas.

Vėl skyrė pinigų

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Klaipėdai ir šiemet skyrė 500 tūkst. litų bendruomeniškumui skatinti.

Gyventojai šiuo metu gali teikti paraiškas, kur pinigus būtų geriausia panaudoti. Paraiškų laukiama iki gegužės vidurio.

Vėliau naujos vietos bendruomenių tarybos spręs, kurios paraiškos tenkintinos, o kurias reikėtų atmesti.

„Panašu, kad ir šiemet bus tas pats, kas ir pernai, kai procedūros užsitęs, o darbai prasidės lapkritį. Manyčiau, jog savivaldybei reikėtų derėtis su ministerija, jog pinigų panaudojimo terminas būtų ne šių metų pabaiga, o kitų metų gegužė“, – svarstė L.Girskienė.

Danės vietos bendruomenės tarybos pirmininkė Jurgita Činauskaitė-Cetiner teigė, jog svarbiausia organizuojant viešuosius pirkimus labai smulkiai numatyti norimų įsigyti įrenginių techninius parametrus.

„Šiemet to nebuvo padaryta, todėl vaikų žaidimo aikštelėse galės suptis tik 3–4 metų vaikai, nes vyresni į kėdutes tiesiog netilps. Be to, labai svarbu griežtai kontroliuoti rangovus“, – pabrėžė J.Činauskaitė-Cetiner.

Komentaras

Alina Velykienė

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja

Savivaldybės administracijai pernai buvo tikrai didelis iššūkis sudėlioti, kad būtų tinkamai panaudoti bendruomeniškumui skatinti skirti pinigai. Lėšos buvo neplanuotos, nukrito tarsi iš dangaus, todėl ir reikėjo skubiai suktis. Be to, viešieji pirkimai buvo du kartus nutraukti, nes pasiūlytos kainos buvo per didelės. Girdėjau, kad kai kurie žmonės, seniūnaičiai piktinasi dėl atliktų darbų kokybės. Tačiau pasigendu ir jų atsakomybės. Jei gyventojams kuriama gerovė, galėtų ir jie prisidėti. Pavyzdžiui, jei pati pamatyčiau nuvirtusią konstrukciją vaikų žaidimų aikštelėje, nusipirkčiau cemento maišelį ir tą konstrukciją įtvirtinčiau. Jei esame savo miesto šeimininkai, tai bent kažkiek prisidėkime, kad jais tikrai ir būtume. Reikia kartu stengtis, o ne badyti pirštais, kad kažkas kažką blogai padarė. Be to, žmonės turi suprasti, kad lėšos yra skiriamos valstybės, už jas reikia atsiskaityti, todėl privalome viską pirkti per viešuosius pirkimus. Ir tikrai nebus taip, kad nuėjau į parduotuvę, nupirkau ir jau kitą dieną kieme pastačiau.

Bendruomenėms pernai skirti pinigai

Danės – 148 tūkst. Lt;

Marių – 140 tūkst. 917 Lt;

Baltijos – 141 tūkst. 280 Lt;

Pajūrio – 84 tūkst. 623 Lt.



NAUJAUSI KOMENTARAI

piktas miestietis

piktas miestietis portretas
Gerb. klaipėdiečiai, ar Tamstos galite nors kartą ne inkšti ir verkšlenti kai kas nors ką nors bando padaryti (gal ir nelabai vykusiai - bet BANDO) ir tiesiog patys paimti ir viską užbaigti. Jug visa tuom naudositės JŪS PATYS...ne ateiviai iš kosmoso ar pragaro gyventojai!

praeive

praeive portretas
prie trinyciu prudo taip pat pristatyta visokiu treniruokliu,bet vienas ziauriai juda matyt blogai pritvirtino ir aplinkui kruvos zemiu pupso ,juk jas tai turejo sutvarkyti kas tuos treniruoklius ten tvirtino

ss

ss portretas
Vel rybortas,vel marazmas. Atlieku rajonas.
VISI KOMENTARAI 62
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Uostamiestyje atgims Danės skveras
    Uostamiestyje atgims Danės skveras

    Danės skveras turi tapti miesto bendruomenės parku – teigia Danės skvero bei Danės krantinių nuo Biržos iki būsimojo Bastionų tilto sutvarkymo techninį projektą rengsiantys specialistai. ...

    4
  • „Philip Morris“ toliau didina apsukas Klaipėdoje
    „Philip Morris“ toliau didina apsukas Klaipėdoje

    Į uostamiestį "Philip Morris" investuos dar 18 mln. eurų. Antradienį, simboliškai įkasus kapsulę į žemę, duotas oficialus startas kitam bendrovės gamyklos rekonstrukcijos ir plėtros etapui. ...

  • Į namus gyventojai vyksta per pievą
    Į namus gyventojai vyksta per pievą

    Uostamiesčio vairuotojų išmonė ne tik stebina kaimynus, bet ir užkrauna papildomo darbo kontrolieriams. Kai kurie klaipėdiečiai įsigudrino kelią namo kirsti per veją. ...

    2
  • „Inolaborantų“ verslo idėjos pristatytos investuotojams
    „Inolaborantų“ verslo idėjos pristatytos investuotojams

    Klaipėdos mokslo ir technologijų parko (KMTP) organizuoto projekto „Inolaboratorija“ dalyviai drauge su mentoriais tobulintas verslo idėjas gruodžio 2 d. pristatė galimiems investuotojams. Į finalinį renginį pakviestų įmonių atstovai, sv...

  • Jono kalneliui – naujas veidas
    Jono kalneliui – naujas veidas

    Jono kalnelio laukia atgimimas. Kitais metais planuojama pradėti tvarkyti jo erdves. Jono kalnelio vaizdas turėtų visiškai pasikeisti. Numatyti įrengti ir keltuvą, kad neįgaliesiems ir mamoms su vežimėliais į šią erdvę būtų galima pa...

    2
  • Bus vėl siekiama atgaivinti Šventosios uostą
    Bus vėl siekiama atgaivinti Šventosios uostą

    Naujoji "valstiečių" ir socialdemokratų valdžia ketina dar kartą bandyti atgaivinti Šventosios jūrų uostą. ...

  • Įamžins D. Zauniaus atminimą
    Įamžins D. Zauniaus atminimą

    Klaipėdoje bus pagerbtas tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Dovas Zaunius. Nusipelniusio diplomato vardu ketinama pavadinti gatvę šiaurinėje miesto dalyje. ...

    5
  •  Perėją perkėlė į pelkę
    Perėją perkėlė į pelkę

    Siekiant užtikrinti saugumą, Sausio 15-osios gatvėje į kitą vietą perkelta pėsčiųjų perėja. Aplinkiniai skundžiasi, kad naudotis ja sudėtinga, nes palijus susidaro didžiausia bala. ...

    8
  • Įteikė laiškus Kalėdų Seneliui
    Įteikė laiškus Kalėdų Seneliui

    Mažieji klaipėdiečiai savaitgalį turėjo galimybę savo laiškus, į kuriuos sudėjo visus norus ir viltis, įteikti pačiam Kalėdų Seneliui. Nusidriekė ilga vaikų eilė. ...

  • Iš uostamiesčio nesitraukia gripas
    Iš uostamiesčio nesitraukia gripas

    Klaipėdos miesto gyventojus ir toliau vargina šaltojo sezono ligos. Užfiksuota atvejų, kai gyventojams kovą su gripu tenka tęsti ir ligoninėje. Specialistų teigimu, sunku prognozuoti, kada nemaloni liga gali smogti smarkiau ar atsitraukti. ...

Daugiau straipsnių