„Užupio teatras“ „Fluxus ministerijoje“ pristato naują spektaklį

Šeštadienį „Fluxus ministerijoje“ „Užupio teatras“ pristato naują režisierės Ritos Urbonavičiūtės spektaklį pagal lietuvių prozininko ir dramaturgo  Kazio Sajos tragediją „Mėšlungis arba pasivažinėjimas dviračiais“.

Apie ką šis spektaklis, sufleruoja jau pats pavadinimas. Mėšlungis, spektaklyje prasidedantis kaip skausmą keliantis fizinis reiškinys, vėliau transformuojasi į dvasinę būseną, apimančią pagrindinių veikėjų linijas.

Tragedijos centre – dviejų, santuokoje gyvenančių asmenybių pasaulių sankirta. Kalbėti viena kalba, dar nereiškia vienas kitą suprasti. Mylėtis, tai nebūtinai atsiduoti. Kaip mylimą žmogų priversti praregėti? „Nebegerk, išklausyk, suprask, mylėk mane“ – maldaujantys žodžiai tariami beviltiškos būsenos apimtos moters lūpų. Kas gali nutraukti skausmingą santykių mėšlungį? Galbūt tik mirtis?

Daugybė filosofinių ir kartu skausmingai artimų kiekvienam iš mūsų atsakymų paieška į amžinuosius būties klausimus, sceninis minimalizmas ir atviras, betarpiškas ryšys su žiūrovais – tai pagrindinis R.Urbonavičiūtės režisūrinis principas, nusakantis ir „Mėšlungio“  sceninę idėją.

Savotiškas  ir režisierės sprendimas „Mėšlungį“ struktūriškai padalinti į dvi dalis. . Mėšlungis pjesėje – ne tik santykių metafora, tai būsena einanti su mumis iš kartos į kartą, tai neišrėkiamas balsu skausmas, tai gyvenimas su savo TIESA. Analizuodami spektaklį pagal klasikinės dramos veiksmo modelį, matysime, jog jis turi dvi, visiškai išbaigtas dalis, spektaklyje įkūnijančias mirties ir galimybės prisikelti idėją.

Būtent prisikėlimo dalyje žiūrovai pajus daugiausia tragizmo. Mat niekas taip neliūdina, kaip nepasinaudota galimybė pakeisti esamą situaciją. Mirti antrą kartą, pajusti mėšlungišką sielos skausmą.

Apie spektaklį pati režisierė prabyla taip: „Visa tai sapnas apie tai, kaip mes negalime savęs pakeisti. Pasikeitus aplinkybėms mes vis vien išliekame savimi net ir blogiausiomis prasmėmis. Rodos, kitas žmogus tėra priežastis savo jausmą prakalbinti“.

Ji teigė, kad Statydama šį spektaklį nesivadovavo principu „Menas menui“, nes jai labiau priimtinas šiuolaikinio teatro santykis su žiūrovais. Pritaikyti pjesę šiuolaikiniam žmogui ir stengtis kalbėti jausmų kalba yra svarbiausia.

„Mėgstu rizikuoti ir ieškoti sunkiau apibrėžiamų dalykų išraiškos scenoje. Spektaklyje klasika persipina su moderniųjų technologijų raiška. Einama ne tik per tekstą, bet ir vizualumą“ – sakė režisierė.

Taigi, „Užupio teatras“ suteiks žiūrovams galimybę pamąstyti ir pajausti save pačius, savo ir aplink esančių žmonių likimą ir visa tai įvyks netradicinėje „Fluxus ministerijos“ aplinkoje.