Užšalusios upės ir ežerai tampa mirtinais spąstais

Savaitę besilaikantys šalčiai vilioja poledinės žūklės mėgėjus. Specialistai perspėja - ežerai užšalę, tačiau ant upių lipti nepatariama.

Neris - pavojinga

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjo Aleksandro Kajučio, aplink Vilnių esančių ežerų ledo storis jau yra apie 11-15 centimetrų, juo drąsiai gali žengti net ir grupė žmonių.

„Kokių septynių žmonių grupę gali atlaikyti net ir plonesnis ledas, tačiau bet kokiu atveju patariama būti atsargiems, nes ledo storis ne visur yra vienodas“, - sakė A.Kajutis.

Ledo storį, anot Hidrologijos skyriaus vedėjo, prieš vandeniui užšalant lėmė vėjas ir bangavimas - priešvėjinėje pusėje ledas yra plonesnis, pavėjui - storesnis. „Teoriškai galima eiti ir per trijų centimetrų storio ledą, bet tik teoriškai“, - aiškino A.Kajutis.

Jei poledinės žūklės mėgėjai ant ežerų gali lipti drąsiai, žvėjoti Neryje - nepatartina.

Ledo storis Vilniaus centre, ties universaline parduotuve dabar yra nuo 5 iki 8 centimetrų, tačiau, pasak A.Kajučio, geriau ant jo nelipti, nes tikimybė įlūžti yra labai didelė. Ypač pavojinga eiti į upės gilumą, kur srovė didžiausia, o ledas ploniausias.

Aukos jau skaičiuojamos

Nors Vilniuje ar aplink jį šiais metais dar nenuskendo nei vienas žvejys, pasak Priešgarsinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Visuomenės informavimo skyriaus specialisto Gintauto Druktenio, ledas jau renkasi savo aukas.

Nuskendusių žmonių kūnai jau rasti Šakių rajono Sintautų tvenkinyje, Kaišiadorių rajone Lapainios upelyje, Ignalinos rajone Dringio ežere.

Dar kelis skęstančiuosius pavyko išgelbėti laiku suskubusiems žmonėms. „Skęstantis žmogus buvo ištrauktas iš tvenkinio Šiaulių rajone, Toliočių kaime, iš Šilalės miesto tvenkinio, iš Vilkinio ežero Lazdijų rajone, iš Klykių ežero Utenos rajone“, - vardijo G.Druktenis.

Pasak G.Druktenio, praėjusią žiemą ir šių metų kovo mėnesį ugniagesiai gelbėtojai vandenyje ir ant ledo atliko 98 gelbėjimo darbus, kurių metu išgelbėjo 32 žmones, iš jų 4 vaikus bei ištraukė 21 skenduolį.

Atkreipkite dėmesį į spalvą

Siekiant išvengti tokių skaudžių nelaimių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori priminti ir patarti gyventojams, kaip elgtis ant užšalusių vandens telkinių.

Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Tik toks ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas.

Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, todėl nepalikite jų be priežiūros bei iš anksto įspėkite apie galimus pavojus.

Pramintu taku

Prieš lipdami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą arba peikeną ir ja tikrinti ledo stiprumą.

Jeigu sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų. Jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis.

Pasirūpinkite saugumu

Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti ir gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią galima būtų numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Dar viena efektyvi gelbėjimosi priemonė - smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.

Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn.

Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą.

Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis.Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą.

Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą.

Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje.

Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti.

Ledas išlaiko žmogų tik už 3 - 4 m nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Jeigu nelaimės vietoje yra keli gelbėtojai, jie gali paimti vienas kitą už kojų ir atsigulę ant ledo sudaryti grandinę iki eketės.

Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį ištrinti, pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą.