Užgavėnės Šeškinėje: žmonės to nematė 20 metų!

Ar įmanoma surengti smagią šventę sau, bičiuliams ir kaimynams gyvenamajame mikrorajone be didelių išlaidų ar specialios įrangos? „Tikrai taip!“ – atsakytų „Šeškinės penketas“, pačioje Šeškinės mikrorajono širdyje surengę trankią Užgavėnių šventę – su laužu, lauke kepamais blynais, dainomis, žaidimais ir įpareigojančiu pavadinimu „Visos Vilniaus keptuvės, vienykitės“.

Mindaugas, Giedrė, Gintautė, Jūratė ir Remigijus – penki jauni ir veiklūs žmonės, sumanę blynų fiestą sau, bičiuliams ir kaimynams, ėmėsi darbo. Šeštadienį, vasario 13 d., Šeškinėje, aikštelėje tarp gyvenamųjų namų, šalia Dienos centro (Paberžės 6a.) buvo sukrautas laužas, sniego pusnyje šypsojosi ir oranžiniais plaukais plevėsavo Užgavėnių Morė. Į su keptuvėmis rankose besibūriuojantį jaunimą nustebę žvilgčiojo pro šalį einantys Šeškinės gyventojai, nieko negirdėję apie jų kieme rengiamą Užgavėnių šventę. Buvo bandyta „savivaliautojus“ ir sudrausminti – nedelsdami prie dar tik įsiplieskiančio laužo pasirodė gyventojų iškviesti policijos patruliai, kurie, perskaitę seniūnijos leidimą rengti šventę, maloniai palinkėjo gardžių blynų ir išvyko.

Pirmieji prie laužo susirinko smalsiausi praeiviai ir kaimyninių namų gyventojai: kas pažiūrėti, kas pasišnekučiuoti ir prie laužo pasišildyti. Laužui po truputį įsidegant eilėmis buvo sustatytos plytos – taip paruošta vieta blynams kepti. Virš laužo pastatytas trikojis ir užkaistas katilas arbatos, kad visiems susirinkusiems užtektų. Daugelis, stabtelėjęs „tik pasižiūrėti“, skubėjo namo, maišė tešlą ir vėl grįžo atgal prie spragančio laužo ir čirškančių keptuvių – kad patys galėtų kitus pavaišinti.

Linksmos šventės pradžią paskelbė Lašininis, nešinas lašinių paltimi, ir karingai nusiteikęs bei mūšiui pasiruošęs Kanapinis. Į šventę pakviestos atėjo ir susirinkusius savo dainomis išjudino Šeškinės Bočių ansamblio „Lakštingalos“ dainorėlės. Skambėjo gitaros, vaikai sukosi žaidimų rateliuose. Vienas iš šventėje dalyvavusių Šeškinės gyventojų balsu nuoširdžiai stebėjosi: „20 metų gyvenu Šeškinėje, bet to dar nemačiau“.

Linksmybėms įsisiūbavus, ritmingi būgno garsai davė ženklą Kanapiniui, jog atėjo laikas imtis darbo ir padaryti galą žiemos tinginiui – per linksmybes lazdos ir Kanapinio ryžto nepastebėjęs Lašininis buvo greit sučiuptas, supančiotas ir į sniego pusnį paguldytas. Atėjo ir Morės eilė. Visų susirinkusių  rankas apkeliavo vis dar besišypsant ir oranžiniais plaukais besiplaikstanti Morė. Ją šokdino, purtė ir nešiojo kiekvienas, norintis kuo greičiau žiemą išvaryti – tiek vaikai, tiek suaugę. Galiausiai visi šventės dalyviai garsiais šūksniais atsisveikino su More skanduodami „Žiema, žiema, eik iš kiemo“.