Užgavėnės Rumšiškėse: turgus, blynai ir žiemos išvarymas

Dūmų, blynų ir seno ožio kailio kvapas kaip bites prie medaus traukė žmones į Rumšiškes švęsti Užgavėnių, o Lygių teisių ir galimybių kontrolieriaus tranybos dabar itin saugomi žydai ir čigonai ten buvo labiau mylimi nei mušami.

Velniai nukonkuravo Valentiną

„Šiandien meilės diena? Taip, mes vienas kitą baisiai mylim!“ - apsikabinę prisipažino baltai išsidabinusi jaunoji su vešliais ūsiukais ir apvalainas jaunikis iškilia krūtine. Šiuolaikinė Valentino diena nepajėgė nurungti šimtmečius lietuvių iš kartos į kartą perduodamos šventės. Širdeles prie skruostų prisilipinusiųjų šventėje sukiojosi vos vienas kitas. Baisios kaukės, kurių gili šiųmetinė žiema turėjo išsigąsti ir pavasariui vietą užleisti, buvo gerokai daugiau.

Čigonė ryškiai dažytomis lūpomis skubėjo burti ateitį ir nubučiuoti vyrus, kad ilgai prisimintų. „Parduodu žemę su popieriais“, - skelbė didelis užrašas per visą žydelio nugarą. „Esam daktarkos iš Vengrijos, turim gerų liekatrstvų, ir vyrams padedam“, - savo paslaugas siūlė netradicinės medikės.

„Jei sniege neišsivoliosi, visi metai šuniui ant uodegos nueis“, - rėkė visa gerkle žmogysta išverstais kailiniais, griaudamas moteriškę į pusnį.

Giltinė visur aplink sukiojosi ir su dalgiu vienam kitam kepšteldavo, gervė su ilgu snapu vis taikėsi kam įžnybti, o raudonveidis velnias pilstė stiprų „Gyvybės eliksyrą“. „Stepanija bus vaisinga, į žmonas tinkama, galit pirkti, parduosiu nebrangiai“, - į „bergždinikių“ aukcioną moterišku balsu kvietė žemaitis Jūzapas.

Mados - be pretenzijų

Vidurdienį kiekvienas liaudies buities muziejaus kiemas šurmuliavo dainomis ir šokiais, viliojo valgiais ir gėrimais. Kam senosios tradicijos ir pakvailiojimai ne prie širdies, laiką galėjo leisti mugėje. Kas riestainių karolius pirko, kas lašinių nuo palties atsiriekė, kas kailinę kepurę matavosi. Kad jos šiemet dar gali prireikti, ir pusnys pakiemiais, ir liaudies išmintis bylojo. „Pažiūrėk į stogą - jeigu po sniegu, toks bus ir per Velykas“, - perspėjo užrašas.

Tie, kurie į šventę be kaukių atėjo, mugėje galėjo išsirinkti, kuo žiemą gąsdinti, tiek pagal išvaizdą, tiek pagal kišenę. Iš avikailio ir medžiagos skiaučių pasiūtas kaukes siūlė už penkis litus. Iš šlapių laikraščių nulipdytą velnią buvo galima išsirinkti už penkiolika litų. Už medžio drožėjų pagal senąsias tradicijas pagamintas kaukes prašė apie šimtą litų.

Pasilinksminti, su draugais laiką praleisti į Rumšiškes susirinkę žmonės džiaugėsi, kad šiemet oras tam labai tinkamas. „Na ir kas, kad sninga, juk žiema. Ją dabar ir turim išvaryti. Pasišildyti galima arbata ar dar kuo nors“, - šyptelėjo kauniečių Ugnės ir Tado pora.

„Ar gali būti geresnė proga iš spintos ištraukti viską, ko seniai nenešioji? Šiandien visiems gražu viskas, ir dar šilta“, - juokėsi neaiškios lyties persirengėlis, pasidabinęs trim sijonais ir kandžių gerokai sukapotais kailiniais.

Šildėsi kas kaip išmanė: vieni mugės prekybininkų siūloma arbata ir karštais blynais vaišinosi, kiti iš savo krepšių termosus ir užkandžius traukė. Neslėpė ir kitokių šildančių gėrimų atsivežę.

Vaikai nuo kaktų prakaitą braukė besiropšdami į sniego krūvas ar išbandę senovines pramogas. „Duok per kojas“, - patarinėjo žiūrovai dviem kovotojams, kurie užsilipę ant kelmų bandė įveikti vienas kitą šieno prikimštais maišais. O norintieji storą didelę vinį į rąstą įkalti turėjo ne ką menkiau paplušėti.

Sniegu pasidengęs laužas nelabai norėjo įsidegti, tik paskleidė didžiulius kamuolius dūmų.

Noras įtikti visiems

„Ėjo žydas per Šidlavą, atsisėdo šalia ravo“, - dainavo viename iš kiemų. Prieš pat Užgavėnes Vilniuje kilusios diskusijos, neva tradicinės šios šventės dainos, pašiepiančios čigonus ir žydus, yra netinkamos, ir turėtų likti tik knygose, į Rumšiškes susirinkusiems šventės dalyviams atrodė visai nė motais.

„Žemaičiai tradicijų nelaužo“, - juokdamasi tvirtai pareiškė mokytoja Jolanta Gražienė iš Mažeikių. Moteris pati prisiminė savo vaikystės Užgavėnes, kuomet vaikai eidavo persirengę žydukais ir nieko blogo apie žydų tautą dėl to negalvojo. „Ir pelenais vienas kitą apiberdavome, ir kitaip pakvailiodavome, bet niekas nieko pikto neįžvelgė“, - sakė J.Gražienė.

„Mes tai dainuojam apie žydukus. O ką negalima?“ - nustebo trys paaugliai iš Kauno, mamos lūpdažiais veidus pasidažę. Vaikai net nebuvo girdėję, kad kažkam užkliuvo Užgavėnių dainos apie čigonus.

„Jeigu dabar vaikus prievartauti galima, tai Užgavėnių dainos yra tokie niekai“, - numojo ranka kaukių drožėjas iš Sedos miestelio Algirdas Česnauskas. Jis pasakojo pažįstantis žydų tautybės vyrą Plungėje, kuris pats Užgavėnių kaukes iš medžio drožia ir nieko blogo tame neįžvelgia.

„Augom sovietmečiu ir mus mokė dainuoti apie žydus, čigonus, ubagaus, bet užaugom gerais žmonėmis. Manau, kad šiandien televizija išmoko daugiau blogų dalykų negu mūsų senosios tradicijos“, - svarstė A.Česnauskas. Į Užgavėnių šurmulį atsivežęs žmoną ir du „žydukais“ aprengtus vaikus, žemaitis tikino nejaučiąs jokios neapykantos tos tautybės žmonėms.

„Mes visada per daug norim įtikti visiems. Manau, kad pirmiausia nereikia į viską taip įžeidžiai žiūrėti“, - įsitikinusi studentė Toma iš Vilniaus. Ji pati labai mėgsta gyvulines kaukes, tačiau šiemet į Rumšiškes atvažiavo pasidabinusi „čigone“.

„Tai mūsų gražios, senos tradicijos, kurių nereikia atsisakyti. Ir gyvos jos tol, kol perduodamos iš lūpų į lūpas, kol gyvai švenčiamos. Kai Užgavėnių dainos liks tik knygų lapuose, tai jau nebus tradicija, o tik tai, kas kažkada buvo“, - savo nuomonę išsakė „čigonė“ Toma.


Šiame straipsnyje: UžgavėnėsRumšiškės

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių