Užgavėnės Klaipėdoje: gerai užsigavėsi – bėdų neturėsi

Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centras sekmadienį 14 val. miestelėnus kviečia į šurmulingą Užgavėnių šventę, vyksiančią Teatro aikštėje.  

Nuo Tiltų gatvės pradžios ties senuoju turgumi 14 val. prasidės persirengėlių eisena. Tuntas kreivadančių, kumpanosių, kuprotų, šleivų, raguotų, barzdotų, keisčiausiai apsirėdžiusių  būtybių  trauks senamiesčio grindiniu į Teatro aikštę O ten jau šeimininkaus Lašininis su Kanapiniu, gardžiai kvepės verdamas šiupinys, kepami blynai bei kiti riebūs bei saldūs skanėstai.

Anot klaipėdietės etnologės Irenos Armonienės, į Užgavėnių šventę kiekvienam verta ateiti su kauke, nes čia žiūrovų nebūna, visi pokštauja, kvailioja, vienas kitam išdaigas krečia, o ant kaukėto pokštininko ar „piktadario“ niekas nepyksta. Per Užgavėnes negalima pykti, nes jei pyksi, būsi nelaimingas visus metus. Todėl šventės rengėjai ragina į ją atkeliauti džiugios nuotaikos ir persirengus taip, kad niekas neatpažintų.

Į bendrą šventės vyksmą susirinkusiuosius įtrauks folkloro ansambliai „Alka“, „Kuršių ainiai“, „Senoliai“, „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Vorusnėlė“, Etnokultūros centro jaunimo folkloro grupė. Tik vargu ar kas juos po vestuvininkų, žydų, čigonų, daktarų, velnių, raganų, giltinių. meškų, gervių ir kitomis kaukėmis atpažins.

Teatro aikštėje Užgavėnių šventės metu įsikurs fotostudija „Dėdeli veizuolaa, dontis kap varguonaa“,  atsidarys įspūdingas podiumas, kuriuo žygiuos patraukliausios šventės „asabos“, veiks vaikų linksmybių kampelis, žydų turgeliai, vyks ištvermės rungtynės „Stiprus kaip vištos plaukas“ ir kiti įdomumai. Persirengėliai krės įvairiausius „šposus“, dainuos, šoks, improvizuos – linksminsis taip, kad išbudintų visas gyvybines galias, išvarytų žiemos demonus, pažadintų šalčio sukaustytą žemę naujai gyvybės pradžiai.

„Per Užgavėnes reikia kuo daugiau rėkauti, švilpti, cypti, trepsėti, žvangėti, skrabėti, belsti – triukšmą kelti. Triukšmavimas ne tik pažadina žemę iš stingulio – tai pati geriausia priemonė piktosioms dvasioms nuvyti“, – etnologė priminė, kuo tikėjo mūsų protėviai.

Visus perrėkti šventėje bandys Lašininis ir Kanapinis, šiemet išsiskirsiantys ne tik savo kūno formomis, bet ir kalba. Kalbėdami skirtingomis tarmėmis, jiedu netruks įsivelti į konfliktą. Per didelį nesusikalbėjimą užvirs nuožmi kova, kurios baigtį lengva nuspėti. Kanapiniui nugalėjus Lašininį, dar reikės atsikratyti Morės bei jos mirtimi prišaukti žiemos, o su ja – ir gyvenimo negerovių, nesklandumų, niūrios praeities pabaigą.

Senoliai sakydavo: „Jei Užgavėnių nešvęsi, tais metais nuo nelaimių neatsiginsi: gyvuliai išdvės, javai blogai derės, namiškiai sirgs, visokios kitokios negandos pristos“. Tad geriau nerizikuoti – reikia gerai užsigavėti ir bėdų neturėti.