Už sveikatą čiuožinėtojai atsakingi patys

Ant sostinės kalniukų vos iškritus pirmajam sniegui sugužėjo mėgstantys nuo šlaitų lėkti rogėmis ir snieglentėmis. Čiuožinėtojų saugumas – jų pačių rankose, nes pasirūpinti apsaugomis prie kalvų apačiose besidriekiančių gatvių niekas neprivalo.

Pasigedo tinklo

Dar praėjusį savaitgalį sostinėje visą dieną ir naktį iš dangaus kritęs sniegas ant centre esančio tauro Kalno priviliojo kelias dešimtis šeimų. Rogėmis, specialiomis čiuožimo lentomis ir snieglentėmis vaikai vienas po kito leidosi nuo stataus kalno šlaito.

Tačiau jau po pirmųjų jų bandymų tėvai sunerimo – kas būtų jei sustoti laiku nesugebėjęs vaikas staiga išlėktų į itin judrią gatvę arba trenktųsi į apačioje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje paliktus automobilius.

Dar pernai žiemą kalno apačioje čiuožinėtojus nuo gatvės skyrė per visa ilgį ištiestas tvirtas tinklas. Net neapsižiūrėjęs ir nesugebėjęs rogių sustabdyti vaikas saugiau būdavo sustabdomas tamprios apsaugos.

„Gal šiaip kokie vandalai nudraskė tą tinklą, o gal ir specialiai buvo nuimtas, nes negražiai atrodė. Bet juk visi žino, kad nuo Tauro kalno žiemą šimtai vaikų čiaužo, galėtų ir pasirūpinti apsauga“, - pečiais gūžčiojo su dviem vaikais atėję vilniečiai.

Nuo kalno viršaus įžiūrėti, ar tinklas tebėra ar ne, praktiškai neįmanoma.

Tinklą žada nutiesti

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas dienraščiui „Vilniaus diena“ sakė, kad tinklas Tauro kalno papėdėje pasibaigus žiemai yra nuimamas ir dažniausiai uždedamas vos iškritus sniegui.

„Šiemet sniegas vos prieš savaitę iškrito, nespėjome to tinklo nutiesti. Tačiau tikrai žadame pažiūrėti, ką galima padaryti. Šiaip jokios taisyklės šito nereglamentuoja, tačiau mes paprastai pasirūpindavome“, - kalbėjo A.Mikalauskas.

Anot jo, ir patys tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų vaikai pramogautų saugiai.

„Reikia elgtis saugiai. Tėvai turėtų stebėti, vaikus, neleisti jiems čiuožti nuo pačių stačiausių ir aukščiausių kalvų, kad nebūtų jokių nelaimingų atsitikimų“, - kalbėjo pašnekovas.

Neoficialios trasos

Savivaldybės valdininko teigimu, nė viena iš žiemą čiuožinėtojų gausiai lankomų Vilniaus vietų nėra oficialiai pripažinta kaip tam tinkama. Būtent dėl to čia nėra ir specialių ženklų.

„Jokių įspėjamųjų ženklų čia nepastatysi, nes kiekvienas kalniukas žiemą virsta čiuožykla. Apsaugas statome tiek, kiek tik pajėgiame, kiek finansai leidžia ir įstatymai. Nė vieno juk vaiko nuo kalniukų nenuvarysi, vaikystės neatimsi“, - kalbėjo A.Mikalauskas.

Anot jo, ant kalvų pasitaiko ir tokių, kurie sniegu sumąsto leistis susėdę ant lovų. Vilniečiai kalba matę, kaip neseniai nuo kalvos paaugliai leidosi susėdę į metalinę vonią.

„Jokios apsaugos nuo tokių nepadės, jie suplėšo visus apsauginius tinklus, sugadina ir pačią čiuožyklą. Žmonės ir patys turi būti sąmoningi“, - pridūrė valdininkas.

Iškvietimų kol kas mažai

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Valda Pumputienė sakė nepastebėjusi, kad miesto čiuožyklose žmonės dažnai susižeistų. Jos teigimu, kur kas pavojingiau yra ledu lėkti pačiūžomis.

Tačiau ir šiemet kartą greitoji pagalba vyko į vieną iš gyvenamųjų sostinės rajonų apžiūrėti koją susimušusio vaiko, kuris leisdamasis trenkėsi į medį.

„Tėvai iškvietė greitąją, tačiau į ligoninę vaiko nevežėme, tik apžiūrėjome sumušimus. Paaiškėjo, kad nieko rimto neįvyko. Iškvietimų dėl panašių dalykų daug nebūna, vienas kitas“, - sakė stoties darbuotoja