Ūkininkų turgeliai mini pirmąsias veiklos metines

Lygiai prieš metus startavę mobilieji ūkininkų turgeliai, kurių veiklą inicijavo šalies ūkininkai, šiandien skaičiuoja vis gausėjančias lietuviškos kaimiškos produkcijos gerbėjų gretas.

Mobiliųjų ūkininkų turgelių idėjos autorius, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius Mindaugas Maciulevičius sako, kad vartotojui stengiamasi sudaryti pačias geriausias sąlygas sugrįžti prie natūralios kaimiškos produkcijos - tokios, su kokia užaugo jie patys, jų tėvai ir seneliai.

Mobilieji ūkininkų turgeliai veikia miestiečiams patogiose miesto vietose, kuo arčiau vartotojų.

„Mes nekonkuruojame nei su stambiaisiais prekybos tinklais, nei su turgumis, o tiesiog juos papildome siūlydami tradicišką produkciją išskirtinai iš Lietuvos kaimo. Juk ūkininkai tikrai niekada negamins skalbimo miltelių, o turgeliai visada turės kitokį, specifinį produktų asortimentą, kokio neturi prekybos centrai“,- pranešime spaudai cituojamas M.Maciulevičius.

Mobilių turgelių idėja kilo norint atgaivinti Smetonos laikais klestėjusius turgelius, kai ūkininkai suvažiuodavo į didžiąsias miesto aikštes prekiauti savo išauginta produkcija. Anot M.Maciulevičiaus turgeliai atsirado tam, kad būtų skatinamas ūkininkų verslumas, o svarbiausia - tai puiki Lietuvos ūkio produkcijos reklama.

 „Pagrindinė mūsų atsiradimo priežastis buvo gražinti pasitikėjimą Lietuvos kaimo produkcija. Mes suprantame, kad bet koks nepasitikėjimo šešėlis, kritęs ant mūsų turgelių negrįžtamai sunaikintų tai, ką ilgai brandinome ir kūrėme, tad neleidžiame sau apsileisti, vyksta nuolatinė produkcijos kokybės kontrole “, - pasakojo M. Maciulevičius.

Skirtingai nei stacionarioms turgavietėms, turgeliams netaikomos jokios „mokesčių lengvatos“. M.Maciulevičius atkreipia dėmesį į tai, kad turgavietės ir mobilieji ūkininkų turgeliai yra ne vienas ir tas pats, jie turi atskirus statusus.

Turgeliai daug griežčiau reglamentuojami, čia neįsileidžiami patentininkai. Jeigu gamintojas - ūkininkas pats nepardavinėja savo produkcijos, tam darbui pasamdomas žmogus, kuris oficialiai įdarbinamas, už jį sumokami tiek gyventojų pajamų, tiek socialinio draudimo mokesčiai. Tiesioginis darbas su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) leidžia užtikrinti griežtą sanitarinių sąlygų kontrolę.

Šiandien šios sąlygos atitinka visame Vakarų pasaulyje nusistovėjusias normas lauko prekybai - užtikrinamas produktų šaldymas bei įrengimai nusiplauti rankas.

Ūkininkai, norintys prekiauti šiuose turgeliuose, pirmiausia turi gauti VMVT leidimą. Jis išduodamas tarnybai patikrinus ūkį - patalpas, gyvūnų sveikatą, patį produkcijos gamybos procesą. Taip pat egzistuoja ir vidinė kontrolė - patys ūkininkai savo iniciatyva nuolat tikrina prekybos įrangą bei joje esančių produktų temperatūrą, produktų ženklinimą, sanitarinį stovį. Taip pat vyksta periodiškas ūkių vizitavimas, tikrinami pieno mėginiai laboratorijose. Visa tai daroma savo noru siekiant išlaikyti aukštą produkcijos kokybę.

„Lietuviško ūkio kokybės“ prekiniu ženklu - obuoliuku su trispalve pažymėti visi mobiliųjų turgelių automobiliai, prekiautojų chalatai, gaminami ir specialūs pieno buteliai. Tokia simbolika vartotojams padeda atskirti lietuviškos kaimo produkcijos pardavėjus nuo galimos perpardavinėtojų kaimynystės turgelių prieigose.

M.Maciulevičius džiaugiasi, jog išpopuliarėjus mobiliesiems turgeliams, buvo sukurtas stiprus grįžtamasis ryšys tarp vartotojo ir ūkininko. Vartotojai įprato išsakyti pastabas apie pakitusį gaminio skonį ar kitas savybes. „Stengiamės įtraukti visuomenę tam, kad patys tobulėtume, - sako turgelių idėjos autorius, - pirkėjams visada patariame nenumoti ranka, jeigu kažkas nepatiko ir visada pasidalinti savo nuomone. Jeigu buvo nusipirktas netinkamas produktas, pirkėjas gaus kompensaciją“, - nurodo M.Maciulevičius.

Paklaustas apie iškilusias abejones dėl turgeliuose parduodamos lietuviško produkcijos, M.Maciulevičius sako jog greičiausiai tai klaidingo įsitikinimo, jog turgūs ir mobilieji turgeliai yra vienas ir tas pats, pasekmė.

„Sutinku, kad didžiuosiuose Lietuvos miestų turguose vis dar pasitaiko perpardavinėtojų ir apgavysčių , - pasakojo M.Maciulevičius, - tačiau mūsų ūkininkų turgeliuose parduodama griežtai tik mūsų produkcija“.

Kokybės kontrolę užtikrina visas būrys prižiūrėtojų. Turgelius nuolat prižiūri paskirti kooperatyvo atstovai, savo pastebėjimais dalinasi tiek žemdirbių savivaldos asociacijų atstovai, tiek susijusių valstybinių institucijų atstovai, bendradarbiaujama su mokesčių inspekcija, vartotojų organizacijomis, savivaldybėmis bei seniūnijomis, taip pat įvairių pastabų gaunama ir iš prekybos centrų bei stambiųjų perdirbėjų.

Lietuvių tautosakoje sakoma, jog kai devynios auklės, vaikas be galvos. M.Maciulevičius sutinka, jog gali susidaryti įspūdis, kad kontroliuojančių įstaigų yra gerokai per daug, tačiau įsipareigojus gaminti tik natūralią produkciją, kitaip ir negalėtų būti, mat kryptingai siekiama pačių aukščiausių kokybės standartų.

Kokios bebūtų kontroliuojančios įstaigos, anot M.Maciulevičiaus patys svarbiausi ir reikliausi turgelių prižiūrėtojai vis dėlto yra patys pirkėjai, kurie tik atsiradus abejonėms dėl produktų kilmės, kokybės, skonio savybių ar netgi kainos, į tai visada atkreipia dėmesį ir išsako savo pastabas. „Galbūt mūsų turgelių sėkmės priežastis ir yra ta, kad visada sureaguojame į išsakytą konstruktyvią kritiką,“ - reziumuoja M. Maciulevičiaus.

Mobilieji ūkininkų turgeliai savo veiklą pradėjo prieš metus - 2009 metų sausio 21 dieną, įsikūrę Vilniaus Lazdynų mikrorajone. Šiuo metu ūkininkai natūralia kaimiška produkcija prekiauja 19-oje Vilniaus ir 7-iose Kauno vietose. Mobilieji turgeliai padėjo rasti darbą beveik 400 žmonių.


Šiame straipsnyje: ūkininkų turgeliaiturgeliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių