Ugniagesių piketo valdžia nepaisė ir nutarė naikinti dvi komandas Kauno rajone (papildyta 12.20 val.)

Kauno rajono politikams užsimojus naikinti dvi iš devynių jų valdose esančių ugniagesių gelbėtojų komandų, ten dirbantys pareigūnai vėl buvo priversti piketuoti. Kaip pernai gruodį, taip ir šįkart piketavusių ugniagesių valdžia neišgirdo.

„Ne - priešgaisrinės saugos mažinimui. Taip - visuomenės saugumo užtikrinimui“. Tokį šūkį savo piketui pasirinko ketvirtadienį anksti ryte prie Kauno rajono savivaldybės vėl protestavę ugniagesiai gelbėtojai. Paskutinį kartą tie patys pareigūnai priešais pakaunės valdininkų langus buvo išsirikiavę prieš pusantro mėnesio - praėjusių metų gruodžio 1-ąją. Deja, panašu, kad tuomet jų išsakyti prašymai ir pretenzijos liko neišgirstos.

Šįsyk pakartotinę protesto akciją surengti paskatino tai, jog kaip tik ketvirtadienį Kauno rajono savivaldybės tarybos posėdyje bus svarstomas viešosios įstaigos „Kauno rajono priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba“ optimizavimo projektas. Pastarojo esmė - naikinti Poderiškių ir Domeikavos ugniagesių komandas. Tai reiškia, kad be darbo liks 18 žmonių (po 9 iš kiekvienos komandos).

Šįkart, skirtingai nei ankstesnio piketo metu, susitikti su nedideliu protestuojančių nestatutinių pareigūnų būreliu išėjo tik Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytas Bancevičius. Praėjusį kartą drauge su juo buvo pasirodęs ir Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

„Toks gyvenimas, tokia jo realybė. Gerų sprendimų nebūna, būna tik blogi ir dar blogesni. Šįkart pasirinktas optimalus variantas. Buvo ilgai diskutuota šiuo klausimu, tad pasirinktas racionaliausias sprendimas, - įsitikinęs teisingu valdininkų pasirinkimu į žurnalistų klausimus atsakinėjo V.Bancevičius, taip ir nepaaiškinęs, kokios konkrečios priežastys privertė imtis dviejų ugniagesių komandų naikinimo. - Manome, kad Kauno rajone pakaks ir septynių ugniagesių komandų. Rajonas yra prisiglaudęs prie miesto, o čia yra sutelktos didžiulės Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos profesionalių, gerai parengtų statutinių ugniagesių komandos. Prireikus pagalbos, jos visada pasirengusios pagelbėti Kauno rajone. Taigi problemos čia nematau.“

Šiuos teiginius piketuotojai atrėmė savais argumentais ir netgi pateikė realų pavyzdį. Antradienį Mitkūnų kaime užsiliepsnojo gyvenamasis namas, kurio gesinti pirmieji atvyko būtent Poderiškių komandos ugniagesiai. Pareigūnai tvirtina, kad antraip pastatas būtų visiškai supleškėjęs, jei tektų laukti iš Kauno miesto atvykstančių gelbėtojų.

Nepaisant to, V.Bancevičius tvirtino, esą jau anksčiau Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente buvo atlikta studija, parodžiusi, kad devynios ugniagesių komandos Kauno rajone nereikalingos, o pakaktų ir gerokai mažesnių pajėgų. Tiesa, V.Bancevičius veikiausiai suklydo tvirtindamas ugniagesiams, esą tokia informacija yra viešai prieinama, mat vėliau žurnalistams to nepakartojo.

Tuo tarpu vienas iš piketo iniciatorių Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas teigė priešinai. Anot jo, būtina atsižvelgti į tai, kiek įvairių pramonės objektų yra aplink Kauno miestą, o be to ir gyventojų tankumas bei verslo plėtros perspektyvos aplink magistralę „Via Baltica“ byloja, kad priešgaisriniam saugumui reikia didesnių pajėgų.

„Lietuvos piliečiai moka mokesčius ir pagrįstai tikisi gauti kvalifikuotą pagalbą laiku tiek gesinant gaisrus, tiek ir tiriant nusikaltimus ar sutrikus sveikatai. Atsisakyti ugniagesių komandų būtų labai netoliaregiškas sprendimas, - įsitikinęs S.Džiautas. - Net mažesnių rajonų savivaldybės randa lėšų ir išlaiko savo žinioje turimas ugniagesių pajėgas. Tai kuo gi Kauno rajonas taip nuskriaustas?“

Valdininkų argumentai, esą nėra pakankamai lėšų, ugniagesių neįtikino. V.Bancevičiaus teigimu, viešajai įstaigai išlaikyti iš biudžeto numatyta skirti apie 1,4 mln. litų, kurių pakaks tik septynioms, bet ne devynioms komandoms. Tuo tarpu protestuotojai skaičiavo, kad iš Kauno miesto ugniagesiams įveikiant apie 12 kilometrų atstumą, tai gali užtrukti tiek, kad būstas ar kitas turtas spės pavirsti pelenais.

Pikete dalyvavęs Babtų ugniagesių gelbėtojų komandoje dirbantis Arūnas Trepkus pasakojo kurį laiką budintis visiškai vienas: „Kilus gaisrui, situacija būna labai komplikuota, darbas tiesiog neįmanomas. Aš, kaip vairuotojas, atvežu vandenį, bet negaliu atsitraukti nuo mašinos. Tai kas tuomet eis į liepsnojantį pastatą ar kitą gaisravietę? Vadinasi, ugnį malšinti turėtų patys žmonės, bet juk niekas net nemoka naudotis mūsų gesinimo švirkštais.“

Jei valdininkams panaikinus Poderiškių ir Domeikavos ugniagesių komandas minėtose vietovėse įvyks skaudžios nelaimės ir ugnis pasiglemš žmonių turtą ar gyvybę, ugniagesių profesinės sąjungos atstovai žada patys kreiptis į savo teisininkus, kad šie padėtų nukentėjusiems gyventojams išsireikalauti iš valstybės žalos atlyginimą, mat ji esą neužtikrino pakankamo saugumo.

Papildyta 12.20 val.

Nepaisant rytinės protesto akcijos, vis dėlto ketvirtadienį priešpiet Kauno rajono savivaldybės taryba pritarė minėtam „Kauno rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos“ optimizavimo projektui. Balsai pasiskirstė beveik tolygiai: 11 - prieš ir 12 - už. Taigi jau nuo gegužės ketinama uždaryti ugniagesių komandą Domeikavoje, o birželį kovotojų su ugnimi nebeliks ir Poderiškėse.

Išgirdę šį sprendimą ugniagesių profsąjungos atstovai teigė vis tiek nenuleisiantys rankų. Jie ketina tokį tarybos sprendimą apskųsti teismui, kaip pažeidžiantį žmonių teisę į saugumą.