„Tvarkiečiai“ piktinosi esą lenkams palankia rajono valdžios politika

Vilniaus rajono savivaldybės penktadienį susirinkę daugiau kaip pusė šimto žmonių, daugiausia partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų, piktinosi, kad šio rajono valdžia esą vykdo lenkams palankią švietimo politiką.

Savivaldybė kritiką atmeta - jos atstovės teigimu, mitingu partija tiesiog politikuoja.
„Būtent šiandien, kada lenkai daro mitingą prie Seimo, mes norime pasakyti, kad yra problemų ir lietuviškai besimokantiems vaikams Lietuvoje, konkrečiai - Vilniaus krašte“, - žurnalistams sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas Valentinas Mazuronis.

Daugiausiai dėmesio mitinguotojai skyrė reorganizuojamai Veriškių pradinei mokyklai, dėl kurios pertvarkos vyksta ir teisminis procesas.

"Veriškių vaikai nori kalbėti lietuviškai", "Lietuvybė yra vertybė", "Mere, leiskite Lietuvoje likti" - skelbė protestuotojų plakatai. Mitinge taip pat buvo gausu partijos atributikos.
„Savivaldybės vardu teigiu, kad šitas mitingas yra tiesiog provokacija ir atitinkamas pranašas prieš ateinančius Seimo rinkimus“, - žurnalistams savo ruožtu sakė Vilniaus rajono savivaldybės Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vedėja Božena Macinkevič.

Mitinge nepasirodė nė vienas Veriškių mokyklos atstovas. Jame dalyvavusi pensininkė, buvusi Vilniaus rajone esančio Marijampolio miestelio mokyklos mokytoja Vilhelmina Pundienė aiškino, kad jų čia ir neturi būti - mitingas surengtas pamokų metu.
Dalydamasi prisiminimais apie savo darbą lietuviškoje Vilniaus krašto mokykloje, moteris sakė, kad buvo juntamas rajono valdžios nepalankumas.

„Mes visuomet buvome laikomi kaip antraeiliai, bet mes dirbome taip, kad (...) visi lenkai ėjo į mūsų lietuvišką mokyklą ir labai džiaugėsi ją baigę (...). Engdavo daugiausia pinigais, kadangi mums mažiausiai kompensuodavo viską“, - aiškino buvusi vokiečių kalbos mokytoja.

V.Mazuronis tikino, kad sprendimas reorganizuoti Veriškių mokyklą yra pirmas žingsnis į jos uždarymą.

„Mokyklų išardymas iki skyrių, mūsų nuomone, yra pirmas žingsnis po trupučiuką vykdant politiką, kad lietuvių kalba besimokančiųjų būtų vis mažiau, kad būtų sudarytos labai nesunkios sąlygos panaikinti tokią mokyklą“, - sakė jis.

„Mums tikrai nerimą kelia vis gaunamos žinios, kad, sakykime, darbo vietos gavimas arba negavimas, socialinių vienų ar kitų problemų sprendimas dažnai būna siejamas su klausimu, į kokią mokyklą jūs leidžiate vaiką - į lietuvišką ar lenkišką. To neturėtų būti, mes turėtume saugoti visas mažas mokyklas: ir rusiškas, ir lenkiškas, ir lietuviškas“, - dėstė V.Mazuronis.

Vilniaus rajono savivaldybės atstovė savo ruožtu teigė, kad šiuo metu nesirengiama uždaryti nė vienos mokyklos.

„Iš tikrųjų Vilniaus rajono savivaldybė nesirengia ir neplanuoja uždaryti nė vienos švietimo įstaigos - nė vienos nei lietuviškos, nei rusiškos, nei lenkiškos mokyklos. (...) Kiekviena įstaiga, turėdama nepakankamą mokinių skaičių, negalėdama savęs išlaikyti iš mokinių krepšelio lėšų, yra reorganizuojama, bet jinai veiks toje pačioje vietoje, vaikai nebus niekur vežiojami, tiesiog jos pasikeičia pavadinimas. Ji tampa tam tikros didesnės mokyklos - gimnazijos ar vidutinės mokyklos - filialas, skyrius“, - savivaldybės poziciją aiškino B.Macinkevič.


Šiame straipsnyje: LenkainesantaikaLietuva

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių