Triukšmo dieną - atvirų durų diena Fizikinių matavimų laboratorijoje

Trečiadienį Tarptautinės triukšmo suvokimo dienos proga Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus Fizikinių veiksnių tyrimų poskyryje vyks atvirų durų diena.

Klaipėdiečiai kviečiami susipažinti su Fizikinių matavimų laboratorija, matavimo prietaisais ir daugiau sužinoti apie triukšmą bei kitus fizikinius aplinkos veiksnius, kurie veikia žmogaus sveikatą.

Renginio metu bus platinama informacinė medžiaga apie triukšmą bei sudaryta galimybė išmatuoti žmogaus kalbos garso intensyvumą, bus atliekami parodomieji elektromagnetinių bangų matavimai.

Norintys apsilankyti laboratorijoje, kviečiami registruotis iš anksto telefonu Klaipėdoje 8 46 382967.

Apie triukšmą

Aplinkos triukšmas yra grėsmė visuomenės sveikatai, daranti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir gyvenimo kokybei. Šių metų balandžio 24 dieną 18-ąjį kartą minima Tarptautinė triukšmo suvokimo diena mums primena, kad turime išmokti mėgautis ne tiktai dirbtinai sukeliamu triukšmu, bet ir suvokti iš natūralios gamtos sklindančiais vos girdimais garsais ar tiesiog pasidžiaugti tyla. Šią dieną Tarptautinis klausos ir komunikacijos centras (angl. the Center for Hearing and Communication) siūlo paminėti „tylos dieta“ ir vieną minutę - nuo 14:15 iki 14:16 val. laikytis tylos savo buvimo vietoje bei kartu propaguoja „tylių namų“, „tylios mokyklos“, „tyliųjų aplinkos zonų“ idėjas. Kartais savo ir kaimynų sveikatos problemų sumažėtų atidėjus užsitęsusius iki vėlyvo vakaro remonto darbus, laiku sutaisius automobilio duslintuvą ar sumažinus televizoriaus, radijo ar audio grotuvo garsą.

Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro duomenis transporto triukšmas lemia daugiau kaip 1 milijoną prarastų sveiko gyvenimo metų Europos regiono valstybėse dėl ligų, negalios ar ankstyvų mirčių.

Triukšmas yra susijęs su daugeliu žmonių veiklos rūšių, tačiau didžiausią poveikį turi kelių, geležinkelio ir oro eismo triukšmas. Europos regione vienas iš trijų žmonių patiria dirginimą dienos metu, o vienas iš penkių gyventojų patiria miego trikdymą dėl kelių, geležinkelių ar oro transporto triukšmo. Taip pat pramonės įmonių ir statybinių organizacijų miesto aplinkoje dėl vykdomos veiklos sukeliamas didelis triukšmas yra vis dar sunkiai sprendžiama problema.

Pasaulio sveikatos organizacijos (WHO) vertinimu 40 proc. Europos Sąjungos gyventojų veikia kelių eismo triukšmas, kuriolygis viršija 55 dB(A), o daugiau kaip 30 proc. – didesnis kaip 55 dB(A) triukšmas nakties metu. Be to, apie 20 proc. ES gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu.

Kelių eismo triukšmas ir Lietuvoje yra pagrindinis aplinkos triukšmo šaltinis. Pagal naujausią informaciją Lietuvoje apie 233,2 tūkst. miesto gyventojų gyvena pastatuose, kurie yra veikiami dienos, vakaro ir nakties triukšmo rodiklio Ldvn ribinį dydį (65 dBA) viršijančio kelių transporto triukšmo.

Apie 242 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvena pastatuose, kurie veikiami nakties triukšmo rodiklio Lnakties ribinį dydį (55 dBA) viršijančio kelių transporto triukšmo.

Iki 2013 m. liepos 18 d. atsakingos institucijos turi parengti efektyvius veiksmų planus, skirtus apsaugoti gyventojus nuo triukšmo ir sumažinti triukšmo veikiamų gyventojų skaičių.

Triukšmas veikia visą organizmą, bet labiausiai – klausos analizatorių, centrinę nervų bei širdies kraujagyslių sistemas. Palyginti nestiprus apie 60 dBA triukšmas jau gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, spengimą ausyse, be to, yra pakankamai įrodymų, kad ir apie 42 dBA triukšmo lygis jau gali sukelti miego trikdymą, o ilgainiui sukelti ir nemigą.

Triukšmo kenksmingumą nulemia ne tik jo intensyvumas, bet ir poveikio trukmė. Todėl net ir nedidelis, bet ilgai trunkantis triukšmas jau gali lemti padidinto kraujospūdžio, aterosklerozės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinio uždegimo, opaligės bei įvairių neurozių išsivystymą. Dėl triukšmo blogėja atmintis, dėmesys, orientacija, sumažėja fizinis ir protinis darbingumas, gali kilti depresija, neurozė.

Dėl nuolatos veikiančio triukšmo silpnėja ir organizmo atsparumas įvairioms užkrečiamosiomis ligoms. Triukšmas nebūtinai turi būti itin stiprus, kad sukeltų sveikatos problemų, jis gali veikti kartu su kitais rizikos veiksniais darbo vietoje, pavyzdžiui, nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė padidėja dėl neteisingo ar uždelsto pavojaus suvokimo.

Triukšmo matavimai ir skaičiavimai

Siekiant išsiaiškinti koks yra triukšmo lygis, tikslinga ištirti ir įvertinti tiek gyvenamąją, tiek darbo aplinką. Atliktų matavimo duomenys padeda specialistams padėti surasti triukšmo priežastis, patarti kaip jį sumažinti bei parinkti tinkamas priemones, apsaugančias nuo triukšmo.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje įvairiu paros laikotarpiu pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ ir Lietuvos standartų reikalavimus atlieka triukšmo matavimus.

Be to, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija papildomai gali atlikti triukšmo lygio prognostinius skaičiavimus pagal IMMI triukšmo sklaidos modeliavimo programą. Tuo siekiama užtikrinti sveikos visuomenės ir aplinkos vystymo kryptis, tinkamas žemės sklypų, infrastruktūros objektų išdėstymo ir naudojimo sąlygas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės
    Šilutėje – novatoriškos robotikos dirbtuvės

    Vakarų Lietuvos regiono jaunimui atsiveria daugiau galimybių įgyti elektronikos, programavimo ir inžinerijos kompetencijų. Auginti susidomėjimą moderniomis technologijomis nuo šiol Šilutėje padės nauja robotų gamybos laboratorija, vasar...

    1
  • Pamaryje – pirmosios žąsys
    Pamaryje – pirmosios žąsys

    Pamaryje užfiksuotos pirmosios parskrendančios žąsys. Nors kai kurie sparnuočiai jau suka lizdus, ornitologai tikina, jog jie dar nėra tikrieji pavasario šaukliai. ...

  • Ateitis – energiškai taupūs kvartalai
    Ateitis – energiškai taupūs kvartalai

    Daugiabučių namų renovacijai įgavus pagreitį, specialistai atkreipia dėmesį, kad atnaujinti pavienius pastatus – neprasminga. Savivaldybės raginamos imtis didesnių iššūkių – didinti kvartalų energinį efektyvumą. ...

  • A. Karaliūnaitė: saldumynai pavojingesni nei alkoholis
    A. Karaliūnaitė: saldumynai pavojingesni nei alkoholis

    Žolininkę Adelę Karaliūnaitę šiurpina ne viešai parduodamas alkoholis. Kur kas didesnę grėsmę ji įžvelgia saldumynuose. Tačiau žinoma moteris nepuola peikti cukraus. Atvirkščiai, tikina, kad būti smaližiumi nėra jokia gėda...

    8
  • Laisvos darbo vietos Klaipėdos darbo biržoje
    Laisvos darbo vietos Klaipėdos darbo biržoje

    Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klaipėdos skyrius informuoja, kad reikalingi: ...

    1
  • S. Šakinytės gyvenime – dvi naujos meilės
    S. Šakinytės gyvenime – dvi naujos meilės

    Klaipėdos dramos teatro aktorė, gyvūnų globos namų "Linksmosios pėdutės" įkūrėja Simona Šakinytė Metų klaipėdietės konkurso finale jau trečią kartą. Atsidavimas darbui ir nuoširdus rūpestis keturkojais – Simonos ...

    3
  • Pasigrožėti švente – iš visos Lietuvos
    Pasigrožėti švente – iš visos Lietuvos

    Sekmadienį finišavęs Šviesų festivalis tebeaitrina klaipėdiečių jausmus – gyventojai žeria pagyras šventės organizatoriams, kurie pirmosiomis dienomis dar mėgino suskaičiuoti šventės dalyvius, vėliau numojo sakydam...

    11
  • Nevalyti keliai aitrino vairuotojų įsiūtį
    Nevalyti keliai aitrino vairuotojų įsiūtį

    Antradienio rytas daliai vairuotojų, vykstančių į darbo vietas, prasidėjo šunybėmis. Tauralaukyje į pakelę nuslydo maršrutinis autobusas, Ginduliuose nusidriekė mašinų eilės dėl nedidelės įkalnės – apledijusio kalnelio...

    14
  • Nidoje bus ieškoma XIX a. prancūzų belaisvių karo stovyklos pėdsakų
    Nidoje bus ieškoma XIX a. prancūzų belaisvių karo stovyklos pėdsakų

    Prancūzijos vyriausybė per savo šalies ambasadą Lietuvoje nusprendė finansuoti žvalgomuosius tyrimus Kuršių nerijos smėlynuose, kur XIX amžiaus pabaigoje galėjo būti įrengta prancūzų belaisvių karo stovykla, antradienį rašo ...

    4
  • Rusniškų niuksas – šalies valdžiai
    Rusniškų niuksas – šalies valdžiai

    Valstybės šimtmetį izoliacijoje nuo pasaulio paminėję rusniškiai pademonstravo šalies valdžiai ir beribį kantrumą, ir specifinį humoro jausmą. Užlietą Rusnės kelią žmonės paženklino ne tik trispalvėmis, bet į medžius i&s...

    7
Daugiau straipsnių