Traukiniai tuneliu važiuoja nuo antradienio (papildyta)

Suremontuotu geležinkelio tuneliu pirmas keleivinis traukinys prabildėjo antradienį apie 5 val. ryto. Prieš pusantro šimto metų statyto tunelio rekonstrukcija užsitęsė dvejus metus.   

Atidarymą nukėlė ne kartą

„Pagaliau“, - džiaugsmingai žinią apie traukiniams atidaromą tunelį sutiko kaunietis Tomas.

Tomas, kaip ir visi kiti į Vilnių traukiniais važiuojantys keleiviai į vagonus dvejus metus sėsdavo laikinoje traukinių stotyje Petrašiūnuose. Keleiviai jau keiksnojo tunelį remontavusius specialistus, nes šie žadėjo darbus baigti rugsėjį. Vėliau atidarymo iškilmės buvo atidedamos ne kartą, o valstybinė komisiją tunelį eksploatuoti leido pirmadienį.

„Reikėjo atlikti papildomus matavimus ir darbus. Užsakyti kai kurias medžiagas“, -užtrukusių darbų priežastis ne itin detalizuoti norėjo tunelio remonto darbų vadovas Rimantas Vagonis. 

Petrašiūnų stotį išmontuos

Jau kurį laiką Vilniuje ir Kaune keleiviai buvo informuojami, kad eismas tuneliu bus leidžiamas nuo antradienio.  

„Maža kas galėjo nutikti, todėl buvome pasiruošę informaciją nedelsiant pakeisti. Bet jau sulaukėme žinių iš Kauno, kad tunelį galima eksploatuoti. Stotis Petrašiūnuose oficialiai savo darbą baigs vidurnaktį ir bus išmontuota“, - pirmadienį kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktorius Raimondas Burkovskis.

Didžiausią žalą padarė sprogimas   

R.Vagonis pasakojo, kad prieš pusantro amžiaus tunelį statę specialistai statinį pastatė tvirtą ir panaudojo tobuliausias anų laikų technologijas, tačiau šiais laikais jos jau buvo pasenusios ir susidėvėjusios. Didžiausią žalą tuneliui padarė Antrojo pasaulio karo metu iš Kauno atsitraukusi Vokietijos kariuomenė. Tunelis sprogdintas septyniais sprogstamaisiais užtaisais. Vienas iš jų išjudino daugiau nei šimto metrų tunelio atkarpą. Išjudėję jos pamatai į tunelio vidų pasislinko bemaž metru.

„Pamatų atstatymas buvo bene sudėtingiausias tunelio remonto darbų etapas. Mažais ruožais pamatus reikėjo visiškai išardyti ir išlieti naujus. Dėl to labai sulėtėjo darbų tempas“, - aiškino R.Vagonis.

Darbus stabdė ne tik išlikusios tunelio sprogdinimo pasekmės, bet ir paveldo sargai. Restauruoti portalai, laiko nesuniokoti tunelio ruožai, kuriuos bus galima pamatyti jo viduryje. Dėl naujais įrengtos apšvietimo sistemos tunelyje nebebus tamsu it naktį.

Kontroliuos ir ugnį, ir vandenį

Tunelyje įrengta nauja elektros instaliacija, avarinio ryšio linijos, kurios pritaikytos naudotis neįgaliesiems ir yra atsparios karščiui. Kilus gaisrui, kompiuterizuota priešgaisrinė sistema akimirksniu nustatys gaisro židinį, tačiau visu pajėgumu automatiškai neveiks, nes ne visus krovinius galima gesinti vandeniu. Gesinimui vandenį į tunelį tieks du siurbliai: elektrinis ir atsarginis - dyzelinis.

R.Vagonis teigė, kad nuo šiol bus galima pažaboti vieną iš didžiausių statinio priešų - vandenį. Sutvarkyta ir įrengta nauja drenažo sistema, kuri surinks ne tik gruntinį, bet ir virš tunelio skliautų atsirandantį vandenį, o apie jo lygį milimetro tikslumu informuos modernios sistemos.   

Po bėgiais įrengta speciali danga, kuri avarijos atveju išsiliejus naftos produktams jiems neleistų patekti į gruntinius vandenis. Darbuotojų saugumui tunelyje įrengti betoniniai takai.

Apkritai, „Kauno tiltų“ vadovai pripažįsta, kad tunelio rekonstrukcija - vienas iš sudėtingiausių kada nors bendrovės vykdytų projektų. Visi darbai atsiėjo 80 mln. litų be pridėtinės vertės mokesčio. Didžiąją dalį lėšų skyrė ES.  

Iki rekonstrukcijos tuneliu buvo galima važiuoti maksimaliu 40 km/val. greičiu. R.Vagonis teigė, kad dabar saugus greitis yra kur kas didesnis, tačiau tuneliu traukiniai su vėjeliu neskris, nes prieš tunelį pristabdyti reikalauja saugumo taisyklės. 


Geležinkelio tunelis

Vilnių ir Kauną jungiančioje geležinkelio linijoje įrengtas vienintelis tunelis Lietuvoje. Jis pradėtas statyti 1859 metų gegužės mėnesį ir buvo kasamas iš dviejų pusių. Statyba baigta 1861 metų lapkričio mėnesį, statant pagal garsaus lietuvių inžinieriaus Stanislovo Kerbedžio projektą. 1862 m. pavasarį tunelis pradėtas eksploatuoti.

1944 metais tunelį bandyta susprogdinti. Didžiausias sprogimas deformavo apie 100 metrų tunelio ruožą. Tais pačiais metais sovietinė kariuomenė tunelį atstatė.

1949 metais atliktas dar vienas remontas.

1963 metais tunelyje įvyko traukinių avarija. Po jos vietoje dviejų paliktas vienas kelias.

1968 metais geležinkelio tunelis elektrifikuotas.

1972 metais atliktas tunelio remontas - pastatyta atraminė atvirkštinė arka, skirta konstrukcijų deformacijoms sustabdyti.

1976 m. dėl sugriuvusios vandens nuvedimo sistemos, esančios po bėgiais tunelio viduryje, traukinių greitis apribotas iki 40 km/val.

Tunelio ilgis - 1284 metrai. Iškastas 30 m aukščio kalvoje, po Aukštųjų Šančių gyvenamuoju rajonu. Tunelio aukštis - 6,6 m, plotis - 8,8 m. 

Šaltinis: „Tiltra Group“


Šiame straipsnyje: geležinkelio tunelis

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių