Tragedija Vilniuje: moteris nužudė savo vaiką ir nusižudė (papildyta)

Antradienį Naujojoje Vilnioje soduose 38 metų moteris nužudė savo vos vienų metų sūnų ir nusižudė.

Bandė žudytis anksčiau

Apie kraupią nelaimę Šiaurės sodų trečiojoje gatvėje pranešė šios gatvės gyventojai. Negyvą žmoną ir sūnų rado per pietus namo grįžęs šeimininkas.

Jis iš karto kreipėsi į kaimynus ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą, o pats puolė gaivinti sūnaus. Jo pastangos buvo beviltiškos, niekuo negalėjo padėti ir atvykę greitosios pagalbos medikai, jie tik konstatavo abiejų žmonių mirtį.

Pirminiais duomenimis, vaikas buvo nuskandintas, o jo motina persipjovė gerklę ir rankų venas.

Kaip įvykio vietoje žurnalistams pasakojo nelaimės sukrėsti kaimynai, šeima buvo tvarkinga. Jie nenorėjo pasakoti detalių apie šeimą. Žmonės prasitarė, kad per gimdymą vaikas patyrė traumą ir esą dėl to tapo neįgalus.

Mažyliui neseniai buvo atlikta galvos operacija, tačiau moteris manė, kad tai nepadėjo jos sūnui.

Policija kol kas neatmeta, kad buvo įvykdyta dviguba žmogžudystė.

„Name rasti du lavonai, vienas moters lavonas, kitas – mažamečio vaiko. Šiuo metu tiriamos kelios versijos, tarp jų savižudybės ir nužudymo. Tyrimą kontroliuoja Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra“, – įvykio vietoje sakė Vilniaus apskrities policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Ala Kovalenko.

Teigiama, kad maždaug prieš savaitę moteris irgi bandė žudytis, su vaiku skandinosi ežere, tačiau paskutinę minutę ją išgelbėjo giminaičiai.

Nereikia skubėti smerkti

Krizių centro psichologas Paulius Skruibis sako, jog šioje istorijoje nežinant realios situacijos vertinant nusižudžiusios moters ir jos vyro elgesį, nereikia daryti skubotų išvadų.

„Mes nežinome, ką ta šeima darė ar nedarė, kad šios nelaimės nebūtų. Negalima smerkti vyro, kad jis nesirūpino žmona, kuri jau kartą esą bandė žudytis, o tuo labiau kaltinti jo, kad jis paliko ją vieną namie, užuot parūpinęs jai medikų pagalbą.  Būtų labai keista situacija, jei į psichiatrinę ligoninę guldytų visus, kurie bent kartą užsiminė apie savižudybę“, - kalbėjo psichologas.

Anot jo, netiksli gali būti ir kaimynų informacija, gal tai, kas iš tikro toje šeimoje buvo ir tai, kas jiems pasirodė, yra visiškai skirtingi dalykai.

P.Skruibis neabejoja, jog šiam vyrui dabar yra labai sunku. „Aš įsivaizduoju, kad tam vyrui, kuris bandė atgaivinti ir savo vaiką, ir savo žmoną, jam šiuo metu yra tikrai labai labai sunku. Aplinkiniai gali jam padėti ir jis pats turi ieškoti pagalbos, neužsidarytų savyje“, - sakė psichologas.

Tokios pagalbos galima sulaukti ir Krizių centre, kuriame veikia speciali paramos grupė, kurią daugiausia lanko žmonės išgyvenę artimųjų savižudybes.

Rizika - alkoholis

Pasak P.Skruibio, bet koks žmogus, kalbantis apie savižudybę yra rimta problema, ypač, jei jis yra išgėręs alkoholio ar vartojęs narkotikų. Alkoholis yra vienas didžiausių savižudybės rizikos veiksnių, didžioji dalis nusižudžiusiųjų būna neblaivūs, todėl, paplitusi nuomonė, kad į tai, ką kalba girtas žmogus nereikia kreipti dėmesio yra mitas.

„Žmonės yra labiau linkę kalbėti nei daryti, taip pat ir apie savižudybę. Kalba žymiai daugiau žmonių nei tai padaro, bet pats kalbėjimas tikrai yra rizikos ženklas“, - teigia P.Skruibis.

Ką daryti? „Su tuo žmogumi, kiek leidžia tarpusavio santykiai, reikia pabandyti pasikalbėti, rasti tam tinkamą laiką, tinkamą erdvę, kad niekas netrukdytų, tinkamą toną, ne kaltinantį, ne aiškinantį, ne gąsdinantį, ne priekaištaujantį. Nesigąsdinti jo minčių, joms neprieštarauti ir iškart nepulti aiškinti, koks gyvenimas gražus, o pabandyti suprasti, kas su tuo žmogumi yra ir kartu ieškoti sprendimo. Galbūt reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba. Prievarta žmogaus niekur nenuvesi“, - pataria P.Skruibis.

Šantažuojama mirtimi

Anot psichologo, didžioji dalis nusižudžiusių žmonių, įvairiais vertinimais apie 80 proc., buvo prieš tai kažkam vienokiu ar kitokiu būdu užsiminę apie savižudybę. „Minčių apie savižudybę, apie tai garsiai nekalbant, kiekvienam žmogui kada nors gyvenime kyla“, - sakė P.Skruibis.

Artimiesiems girdėti kalbas, jog žmogus nusižudys, pasak psichologo, nėra labai paprasta.

„Būna įvairiausių situacijų, būna žmonių, kurie apie tai kalba metų metus ir taip šantažuoja artimuosius ir t..t. Čia artimuosius pasmerkti paprasta, bet nelabai teisinga. Dėl to ir yra grupės visame pasaulyje, nes žmonėms išgyventi artimo savižudybę yra labai labai sunku, kyla labai daug jausmų ir sunkių klausimų. Pagalba po tokio įvykio yra, ją ir galime rekomenduoti“, - neužsidaryti vieniems su savo skausmu pataria P.Skruibis.