Teismui pagaliau pavyko atversti V.Muntiano bylą (dar papildyta)

Kauno apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje tarp kitų kaltinamųjų teisiamas ir buvęs Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas.

Kaltę pripažino tik vienas

Trečiadienį ryte į teismo salę pagaliau susirinko visi proceso dalyviai. Tiesa, trūko vieno advokato, tačiau buvo nuspręsta pagarsinti prokuroro surašytą kaltinamąjį aktą gynėjui nedalyvaujant. Iškart po to byloje vėl teko paskelbti pertrauką.

Buvęs Seimo pirmininkas V.Muntianas šioje byloje kaltinamas piktnaudžiavęs faktine tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos, o taip pat ir dėl dokumentų klastojimo. Bylos duomenimis, jis organizavo buvusio Kauno apskrities viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, o šis, norėdamas palaikyti gerus santykius su aukšto rango politiku, neatsispyrė tokiai pagundai.

Jis V.Muntiano nurodymu surado bendrovę, kuri tuometinio Seimo pirmininko turėtą žemės sklypą padalijo į dvi dalis ir parengė projektą. Čia iškilo papildoma problema, mat sklypo dalis, kur V.Muntianas norėjo vykdyti statybas, buvo vandens telkinio apsaugos zonoje. Tačiau ir tai nesukliudė tęsti neteisėtos veiklos: V.Vizbaras nurodė įkasti į žemę betoninius blokus taip imituojant, kad ten kadaise stovėję pastatai ir iki šiol išlikę jų pamatai. Be to, kaunietis valdininkas turėjo visus įgaliojimus šeimininkauti Vandens telkinių zonos apsaugos srityje.

Taigi kaltinimai šioje byloje taip pat pareikšti ir V.Vizbarui, o taip pat buvusiam Kauno miesto vicemerui Antanui Adolfui Balučiui, Kauno verslininkėms Laimai Baranauskienei ir Birutei Jablonskienei.

V.Vizbaras kaltinamas didelės vertės kyšio priėmimu ir dokumentų klastojimu, o verslininkės - didelės vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, A.A.Balutis - pagalba duodant kyšį. Beje, prokuroras pridūrė, kad L.Baranauskienė ir B.Jablonskienė kartu su buvusiu Kauno vicemeru A.A.Balučiu veikė išvien bendrininkų grupėje.

Kyšis - 100 tūkst. litų

Bylos duomenimis, buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas V.Vizbaras priėmė iš viso 100 tūkst. litų kyšį iš L.Baranauskienės ir B.Jablonskienės. Pinigus jam perduodavo tarpininko vaidmenį atlikęs A.A.Balutis. Per tris kartus jis įteikė 80 tūkst. litų. Tokios sumos atseikėtos už verslininkėms palankius sprendimus dėl sklypų prijungimo A.Mickevičiaus gatvėje prie jų turėto buvusio viešbučio „Lietuva“ sklypo Laisvės alėjoje. Ten šiuo metu iškilę prieštaringai vertinami vadinamieji ponių stiklo rūmai - daugiabutis su parduotuvės patalpomis.

Dar 20 tūkst. litų, V.Vizbaro nurodymu. L.Baranauskienė, kaip auką, pervedė į Pilietinės demokratijos partijos sąskaidą. Tiesa, moteris aukojo ne savo, o penkių svetimų asmenų vardais, (kiekvieno vardu po 4 tūkst. litų). Visus penkis aukojimo kvitus banke ji pasirašė pati, o tai irgi traktuota kaip dokumento suklastojimas.

B.Jablonskienės kaltinimų sąraše visi epizodai susiję su tuo, kad ji dalyvavo kartu su verslo partnere L.Baranauskiene perduodant kyšius V.Vizbarui. Pastarasis mėgo ne tik stambias sumas. Byloje esama duomenų, kad iš vieno gyventojo už „pagalbą“ tvarkant žemės nuosavybės atkūrimo reikalus pasiglemžė 200 litų.

Teismui pasiteiravus, ar kaltinamieji pripažįsta savo kaltę, keturi iš penkių kategoriškai pareiškė nesutinkantys su jiems pareikštais kaltinimais ir tik vienintelis A.A.Balutis ištarė priešingai: „Taip, savo kaltę pripažįstu.“

Prašė nušalinti prokurorą

Dar pačioje teismo posėdžio pradžioje V.Muntianą ginantis advokatas Juozas Gaudutis pareiškė nušalinimą kaltinimus šioje byloje palaikančiam prokurorui Aidui Mažeikai: „Pagrindinis motyvas yra tai, kad mes suabejojome prokuroro nešališkumu šioje byloje. Tai rodo byloje esančios faktinės aplinkybės.“

Kaip pagrindinį savo argumentą gynėjas nurodė tai, kad šią bylą tyręs ir teisme kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Aidas Mažeika praėjusiais metais dalyvavo Seimo laikinosios komisijos posėdyje ir ten išdėstė savo poziciją bei atskleidė surinktus įrodymus. Anot advokato, tokiu būdu prokuroras tapo suinteresuotas bylos baigtimi, nes jei jam nepavyktų įrodyti buvusio Seimo pirmininko kaltės, tai neišvengiamai atsilieptų prokuroro reputacijai bei tolesnei karjerai.

„Jei reputacija man būtų svarbiausia, galbūt palaikyčiau advokato prašymą dėl mano nušalinimo, bet apie karjerą mažiausiai šiuo metu galvoju. Šią sudėtingą bylą pats ištyriau, tad ketinu ją ir užbaigti teisme. Tokios pozicijos laikausi visada. Šįkart taipogi ne išimtis“, - į advokato J.Gaudučio samprotavimus apie savo karjeros galimybes atsikirto prokuroras A.Mažeika.

Vardydamas motyvus, dėl ko, jo manymu, reikėtų nušalinti prokurorą, J.Gaudutis akcentavo tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją Seimo laikinosios komisijos posėdžiuose dalyvauti gali generalinis prokuroras, nes tik jis turi teisę pareikšti prašymą apriboti Seimo nario teises. Šiuo atveju prašyta panaikinti tuometinio Seimo pirmininko V.Muntiano teisinę neliečiamybę, bet kartu su buvusiu generaliniu prokuroru Algimantu Valantinu dalyvavo ir A.Mažeika.

Atmetė advokato prašymą

„Argumentas dėl mano dalyvavimo Seimo komisijoje visiškai nepagrįstas, o advokato bandytas įteigti mano vaidmuo joje yra gerokai perdėtas. Aš atlikau tik techninį darbą, tai yra atvežiau bylą, garso įrašus ir kitus dokumentus. Pavyzdžiui, įdėjau kompaktinį diską ir paleidau garso įrašą. Žodžiu, pateikiau Seimo laikinajai komisijai duomenis, kurie patvirtino vieną ar kitą generalinio prokuroro teiginį, susijusį su prašymu panaikinti Seimo nario teisinę neliečiamybę“, - paaiškino šią korupcijos bylą išnarpliojęs prokuroras A.Mažeika.

Galiausiai iš advokato lūpų pasigirdo teiginiai, esą kaltinamajame akte trūksta tam tikrų garso įrašų ir duomenų, patvirtinančių jo ginamojo V.Muntiano nekaltumą. Tokius teiginius prokuroras taip pat netruko atremti savais argumentais: „Tai yra kaltinamasis aktas, kur aš privalau nurodyti duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas. Visi duomenys, kurie, kaip mano gynyba, yra teisinantys, iš tikrųjų yra byloje. Beje, prokuroras turi teisę į bylą nedėti tam tikrų duomenų ir ją suformuoti savo nuožiūra, tačiau šiuo atveju niekas iš bylos neišimta, sudėti visi duomenys - tiek kaltinantys, tiek ir teisinantys. Manau, kad tai tik patvirtina mano objektyvumą šioje byloje.“

Pats V.Muntianas, kaip ir kiti kaltinamieji bei jų gynėjai, palaikė savo advokato prašymą dėl prokuroro nušalinimo. Jis pakartojo tai, ką žurnalistams jau buvo pasakojęs anksčiau, esą ši bylą yra užsakyta anuometinių politinių oponentų, kurie taip kerštauja buvusiam Seimo pirmininkui, kad šis neatsižvelgė į jų prašymus ir nenušalino Algimanto Matulevičiaus nuo Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigų. V.Muntianas teigė dar tuomet sulaukęs grasinimų, kad nepaklusus tiems reikalavimams, su juo bus politiškai susidorota. Be to, jis įžvelgė ir tai, jog tam tikra ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo selektyviai atrinkta ir nutekinta žiniasklaidos priemonėms bei taip paviešinta anksčiau laiko, kol tyrimas dar nebuvo pasibaigęs.

Teismas nutarė advokato prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Konstatuota, kad jis paremtas tik gynėjo samprotavimais dėl galimo prokuroro šališkumo, bet ne konkrečiais faktais.