Tautų šventėje įdomiausi – japonai, artimiausi – lenkai?

Sakoma, kad Kaune rečiausiai iš visų didmiesčių išgirsi ne lietuviškai kalbantį, tačiau šeštadienį buvo galima ne tik girdėti, bet ir matyti drauge gyvenančių tautų kultūrą.

Lietuvos tautų festivalis „Kultūrų tiltai“ Kaune surengtas penktus metus, kvietęs miestiečius iš svečius pabūti drauge Muzikinio teatro sodelyje bei Laisvės alėjoje. Į Kauną suvažiavo tautinių mažumų atstovai iš visos šalies. Tai viena didžiausių tautinių mažumų kultūros švenčių Lietuvoje.

Niekur neskubantieji įsitaisė ant suolų priešais sceną ir klausėsi kolektyvų, pasipuošusių tautiniais drabužiais atliekamų dainų. Praeiviai neatsispyrė smalsumui pasižvalgyti po amatininkų dirbtuves – vieni demonstravo rankdarbių gamybos procesą, kiti eksponavo tik rezultatą.

Renginyje buvo galima paragauti totoriško šimtalapio, pamatyti, kad rusiškas tradicines juostas audžia ne tik moterys, bet ir vyrai, pasimokyti rišti margaspalves verbas.

Baltarusiški, rusiški, ukrainietiški, lenkiški rankdarbiai bei liaudiški raštai daugeliui lietuvių pažįstami. Galbūt todėl daugiausiai žmonės buvo apspitę japonų kultūros paviljoną. Čia galėjai gauti į piešinį panašų darbą, kuriame hieroglifais užrašytas tavo vardas ar pasimokyti lankstymo iš popieriaus – origami meno.

Besižvalgantieji po dirbtuves galėjo įsitikinti, kad liaudies menu tarp dalyvavusiųjų tautų bene artimiausi lietuviams – lenkai. Medinės drožinėtos verpstės, rodos, niekuo nesiskiria nuo lietuviškų. Taip pat ir rūpintojėlis, kuris laikomas vienu populiariausių tautodailės objektų, drožtas Lietuvoje gyvenančio lenko rankomis, niekuo nesiskiria nuo lietuviško.

„Gal skiriasi vokiškas, o lenkiškas nuo lietuviško rūpintojėlio – niekuo“, - juokėsi drožėjas iš Vilniaus.

Nors rymančio Kristaus statula yra vienas lietuvių tautos simbolių, menotyrininkų teigimu, ji greičiausiai yra pasiskolinta iš lenkų arba vokiečių. Kita vertus, yra versija, kad rūpintojėlio siužetas buvo naudojamas dar iki krikščionybės.

Iš įvairių natūralių ir dažytų augalų ant stiebo surištos verbos, kurio mirga marga Kaziuko mugėse, yra būdingos būtent Vilniaus krašto lenkams. Šio regiono atstovės pasakojo, kad Lenkijoje gyvenantys lenkai gamina kiek kitokias verbas.

Renginio metu vaikai sukūrė improvizuotą tiltą, jungiantį žmones. „Tilto“ pagrindas – dažais išmarginti kartoninių kiaušinių dėklai.


Šiame straipsnyje: Kultūrų tiltai

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių