Tauro kalno blusų turgų išgelbėjo krizė

Prieš savaitę Kauno prekybos miestelyje "Urmas" šurmuliavusi tarptautinė sendaikčių mugė vilniečiams badė akis. Sostinėje kurti blusų turgų iki šiol trukdo biurokratinės kliūtys.

Kalbos apie kraustynes aprimo

Kol kas sendaikčių pardavėjus ir pirkėjus Vilniuje suburia šeštadienį vykstantis didžiausias Taurakalnio turgus, įsikūręs prie buvusių Profsąjungų rūmų, ir keletas skurdžių užuovėjų.

Tiesa, dar visai neseniai postringauta, kad vietoj Profsąjungų rūmų iškils daugiafunkcis pastatų kompleksas su parodų salėmis, bibliotekomis, koncertų salėmis. Tai beveik dešimtmetį gyvuojančiam sendaikčių turgui reiškė viena – jis bus iškeldintas. Tačiau sendaikčių pardavėjus ir pirkėjus jaudinę debatai dėl turgaus ateities, rodos, aprimo. Nors ne kartą skelbta, kad prekyvietė ant Tauro kalno skaičiuoja paskutines dienas, portalas įsitikino, kad čia ji šurmuliuoja kaip įprastai.

Klausimo apie iškeldinimą kalbinti prekiautojai nė girdėti nenorėjo. Vieni sakė, kad tyliai džiaugiasi iš savo kiemo kol kas nevaromi, kiti puse lūpų tarstelėjo, kad už tebešurmuliuojantį turgelį turėtų būti dėkingi krizei. Vis dėlto ne vienas sendaikčiais, kolekcinėmis vertybėmis, meno kūriniais ir kitais daiktais prekiaujantis žmogus jaučia, kad šis ruduo – paskutinis ant Tauro kalno. Čia prekiauti žadama, kol šalčiai užspaus, vėliau – ieškoti prieglobsčio Vilniaus kolekcininkų klube, Kalvarijų, Halės turguose ar internete.

Blusturgis senamiestyje?

"Niekam nenaudinga Taurakalnio turgų išdraskyti. Jį nuo seno miestiečiai žino ir iš užsienio mėgėjų atvažiuoja. Nusikaltimas prekiautojams ir pačiam Vilnius būtų sunaikinti šitą turgų", – sakė Jonu prisistatęs Taurakalnio turgelio prekiautojas. Vyras piktinosi, kad prekyvietės likimas priklauso nuo miesto savivaldybės, ji į kompromisus neva nelinkusi eiti. Anot jo, vien naujai buveinei populiarinti prireiktų ne vienų metų.

Vis dėlto vasaros eksperimentas – blusturgis Vilniaus mokytojų namų kiemelyje – įrodė, kad prekyvietė senamiestyje gali pritraukti ne mažiau lankytojų ir pirkėjų. Į sendaikčių turgaus šurmulį mielai įsisukdavo ir turistai, jie vargiai ryžtųsi pėdinti iki Taurakalnio.

Mokytojų namų kiemelis net tapo jaunimo susirinkimų vieta – ne vienas jaunuolis ryžosi ir prekiauti savo sandėlio turtais. Garsiai kalbėta, kad Vilnius kuria savas blusturgio tradicijas, kurias turi dauguma šalių sostinių. Šaltuoju metu sendaikčių prekiautojai Mokytojų namų kiemelį apleido.

Nuo "Playboy" iki keptuvių

Norintys "pablusinėti" sostinės gyventojai ir svečiai gali užsukti ne tik ant Tauro kalno, bet ir į Kalvarijų turgų. Kadaise populiarų sendaikčių kampelį šiandien pakeitė senienų kioskelis ir keletas prekiautojų.

Kiosko įvairovės galėtų pavydėti ne vienas prekiautojas. Jo lentynose puikuojasi senos knygos, pašto ženklai, muzikos įrašai ir net trečią dešimtį baigiantys "Playboy" žurnalai, tarybiniai žaislai, indai, papuošalai. Michaelo Jacksono gerbėjų laukia ne tik plokštelės, bet ir ženkliukai, puošti jo jaunystės nuotraukomis.

Prie prekystalių su senienomis stoviniuoja daugiausia pagyvenusios rusakalbės moterys. Jos jaučiantiems nostalgiją seniems geriems laikams siūlo įvairiausių stiklinių, taurių, grafinų, sagų ir segių, skarelių, siuvimo rinkinių ir net senoviškų vaikų pėdkelnių.

Senolės mielai papasakotų parduodamų daiktų istoriją, tačiau vargiai ją panorėtų viešinti turgaus pakraščiuose slankiojantys apšepę neva senienų pardavėjai. Jų rankose ar krepšiuose – ne matrioškos ir pašto ženklų albumai, o įvairūs buities prietaisai, varžtai ir varžteliai, net nenusakomos spalvos užuolaidos, įvertintos penkiais litais. Beje, vienas vyras praeiviams už 20 litų siūlė tikrą retenybę – rusišką grybukų keptuvę.

Didžiausia pasiūla – internete

Kita pašto ženklų, atvirukų, monetų kolekcininkų pamėgta "užeiga" – centriniame pašte įsikūręs filatelijos kioskelis, kurio lentynose puikuojasi automobilių modeliukai ir įvairūs "senstelėję" suvenyrai. "Pagyvenusių" knygų ir plokštelių kampelių galima atrasti dažname knygyne.

Vis dėlto didžiausia sendaikčių gerbėjų bazė – interneto forumai, aukcionai ir skelbimų puslapiai. Virtualiame sendaiktininkų sandėlyje prekiaujama įvairia senovine atributika: automobilių ir motociklų detalėmis, kavos ir arbatos servizais, paveikslais, indais, interjero detalėmis, drabužiais, monetomis, laikrodžiais, tarpukario ir pokario laikų daiktais, meno kūriniais.

Pinigų ieškos kitais metais

Buvęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto departamento Verslo ir paslaugų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas yra pasakojęs apie blusų turgaus senamiestyje viziją.

Pagal ją nuo Tauro kalno sendaikčių turgaus prekiautojai ir kolekcininkai persikeltų į S.Moniuškos skverą prie Šv. Kotrynos bažnyčios, į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemą, Mokytojų namus.

Tačiau šie planai įstrigo, o pats M.Skarupskas nuo spalio 1-osios nedirba savivaldybėje. Verslo ir paslaugų skyriuje likusi Virginija Skirienė atvirai prisipažino apie sostinės senienų turgų ateities perspektyvas nieko nežinanti.

Vilniaus vicemeras Vidmantas Martikonis aiškino, kad atėjus krizei ir kalboms apie statybas ant Tauro kalno nutilus, apmirė ir vietos sendaikčių turgui paieškos.

"Tačiau aš stengsiuosi, kad kitų metų biudžete būtų numatyta lėšų tam bermudų trikampiui. Ten reikia įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir taip toliau", – kalbėjo blusų turgų Mokytojų namų kiemelyje ir jo prieigose matantis V.Martikonis.