Tarptautiniame Vilniaus oro uoste – tyli privatizacija?

Tarptautiniame Vilniaus oro uoste tvyro slogi įtampa. Nors sausį pasirašant kolektyvinę sutartį darbuotojai buvo patikinti, kad optimizavimas baigtas ir nei etatų skaičius, nei algos nemažės, šiandien situacija priešinga.

Nežinia, kas bus rytoj

„Daugelyje tarnybų laipsniškai atleidinėjami darbuotojai, sugalvotas ir „subtilus“ būdas, kaip sumažinti atlyginimus: naikinamos vienos pareigybės, o kitos su tomis pačiomis funkcijomis kuriamos, bet jau įforminamos nauja sutartimi, kur valandos įkainis mažesnis“, - taip padėtį oro uoste nušvietė Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) pirmininkas Aleksandras Posochovas.

Jo teigimu, tarp darbuotojų vyrauja labai slogios nuotaikos, žmonės nežino, kad bus rytoj.

„Didžiausią susirūpinimą profesinei sąjungai kelia aviacinio saugumo tarnybos likimas. Įmonės strateginiame plane iš dabar dirbančių daugiau nei 400 žmonių, metų pabaigoje lieka apie 100. Vadinasi, įmonėje nebus nei aviacinio saugumo, nei informacijos, nei kitų terminalo tarnybų, tik administracija. Mažindama sąnaudas ir didindama pelną, administracija pamiršta, kad oro uostas yra strateginė įmonė, ir tokie veiksmai gali atnešti žalos ne tik bendrovei, bet ir valstybei“, - svarstė A.Posochovas.

Derybos kaip turkų turguje

Vertindamas situaciją A.Posochovas daro prielaidą, kad šiuo metu vyksta tyli Vilniaus oro uosto privatizacija.

„Norima visas paslaugas perleisti į privačias rankas - netgi saugumą, informacinius sektorius. Apsaugai bus parinkta kokia nors firmelė, pasiūliusi pigiausiais paslaugas, bet vargu ar turinti patirties oro uosto darbe. Juk tai specifinė sritis. Jei neužtikrinsime saugumo ir neatitiksime keliamų aviacinių reikalavimų, pašlis oro uosto reputacija tarptautiniame lygmenyje“, - įsitikinęs A.Posochovas.

Oro uosto vadovybę jis kaltino abejingumu ir dvigubais žaidimais. „Tikėjausi, kad į direktoriaus postą atėjus Tomui Vaišvilai santykiai su darbuotojais bus geresni. Derybos tarsi ir yra, profsąjunga tarsi ir nejaučia spaudimo, kokį patirdavo anksčiau. Pasirašyta kolektyvinė sutartis. Bet mus neramina tai, kad čia viskas vyksta kaip turkų turguje, kur viena susiderama, o paskui kitkas daroma“, - abejonių neslėpė A.Posochovas.

Sąnaudų mažinimo programa

Tarptautinio Vilniaus oro uosto generalinis direktorius Tomas Vaišvila dienraščiui teigė galintis atsakingai pareikšti, kad jokia privatizacija šiuo metu oro uoste nevyksta ir jai nesiruošiama.

„Valstybės įmonės privalo dirbti efektyviai, jų negali išlaikyti mokesčių mokėtojai. Tai turi suprasti visi, net ir profsąjungos. Kažkada oro uostas buvo apaugintas nereikalingomis funkcijomis, tarnybomis ir etatais“, - atkreipė dėmesį T.Vaišvila.

Esą šiuo metu vienintelis būdas išlaikyti reguliariuosius skrydžius iš Vilniaus ir į Vilnių - išlikti vienu pigiausių Europoje oro uostų.

„2008-aisiais oro uosto sąnaudos siekė 143 mln. litų. Pernai buvo pradėta sąnaudų mažinimo programa – jos siekė 88 mln. litų. Šiemet planuojama, kad sąnaudos sieks 67 mln. litų. Reikia, kad sąnaudos neviršytų 45 mln. litų“, - aiškino T.Vaišvila.

Kompensacijoms – 4,5 mln. litų

Nuo 2011 m. kovo įsigalios Europos Komisijos direktyva, pagal kurią visų Europos oro uostų įkainiai oro bendrovėms turės būti pagrįsti oro uostų sąnaudomis. „Tam, kad Vilniaus oro uostas išlaikytų ir plėstų skrydžių geografiją, būtina dar labiau optimizuoti savo veiklą. Jei būsime brangūs ir nepakankamai efektyvūs, grįšime į 2009 m. pradžią – pustuštis oro uostas, tragiškai prastas susisiekimas su pasauliu“, - niūrias prognozes nušvietė oro uosto generalinis direktorius.
Jis patikino, kad su darbuotojais vyksta nuolatinis dialogas. Esą žmonės informuoti ir žino, kas vyksta.

„Su atleidžiamais darbuotojais elgiamės garbingai, negudraujame, išmokame visas priklausančias išeitines kompensacijas. Jų buvo išmokėta daugiau nei 4,5 mln. litų“, - pasakojo T.Vaišvila.

Darbuotojų dar mažės

Dauguma Europos oro uostų aviacinio saugumo paslaugas perka rinkoje. „Pavyzdžiui, Kopenhagos, Amsterdamo ir net Talino. Ir tai jokiu būdu nereiškia prastesnės saugumo kokybės“, - užtikrino T.Vaišvila.

„Tai – pasaulinė praktika. Didžiuma oro uostų paslaugas perka iš įmonių, kurios specializuojasi konkrečioje srityje ir yra savo veiklos profesionalės: ar tai būtų patalpų valymas, bagažo tvarkymas, transportavimas, ar siuntos, apsauga“, - kalbėjo ir Susisiekimo ministerijos viceministras Rimvydas Vaštakas.
Jis priminė, kad Lietuvoje veikia Civilinės aviacijos administracija, kruopščiai prižiūrinti, kaip užtikrinami aviacinio saugumo reikalavimai.

„Tyli privatizacija – rimtas kaltinimas. Tačiau šiandien kalba sukasi ne apie oro uosto privatizavimą, bet apie lankstesnį ir efektyvesnį jo valdymą“, - patikino R.Vaštakas.

Šiuo metu Tarptautiniame Vilniaus oro uoste dirba 460 žmonių. Analogiški Vakarų Europos oro uostai išsiverčia su maždaug 150 darbuotojų pajėgomis.

 


Šiame straipsnyje: oro uostas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių