Tarp nacionalinės premijos laureatų - du kauniečiai

Tarp šiemetinių nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų - net du kauniečiai. Prestižinėmis premijomis bus apdovanoti fotomenininkas Romualdas Rakauskas ir dailės istorikė Marija Matušakaitė. Anot premijos skyrimo komisijos nario skulptoriaus Roberto Antinio, tai yra didžiulis pasiekimas Kaunui.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos taip pat skirtos režisieriams Almantui Grikevičiui ir Jonui Jurašui, poetei Ramutei Skučaitei ir aktoriui Rolandui Kazlui. Šie menininkai buvo išrinkti iš 33 kandidatų, rekomenduotų įvairių kūrybinių organizacijų. 

R.Rakauskui premija skirta už fotografijos meno poetinį įtaigumą, M.Matušakaitė bus apdovanota už autentiškas senosios Lietuvos dailės atodangas. Kino režisierius A.Grikevičius premiją pelnė už viso gyvenimo kūrybą, už lietuviškojo poetinio kino tradicijos atvėrimą ir įprasminimą, J.Jurašas - už modernios teatro kalbos kūrimą, legendos sugrįžimą į šiandieninę Lietuvą. R.Skučaitei apdovanojimas skirtas už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę ir žodžio skaidrumą, R.Kazlui - už tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, kūrybinį principingumą.

Nacionalinės premijos teikiamos nuo 1989 metų, jomis jau apdovanoti daugiau nei pusantro šimto Lietuvos menininkų. Premijos teikiamos Vasario 16-osios minėjimo metu. Prieš keletą metų maksimalų premijuojamųjų skaičių sumažinus nuo devynių iki šešių kūrėjų, išaugo premijos dydis - šiuo metu ji siekia 104 tūkst. litų.

Romualdas Rakauskas:

- Tarsi apsidrausdamas, savo šansus gauti premiją iš anksto vertinau labai skeptiškai. Aš mėgstu pasiruošti blogiausiam. Turiu pripažinti, kad šiandien man didžiulė šventė, aukščiausias mano gyvenimo taškas. Nacionalinė kultūros ir meno premija man yra vertesnė už visus tarptautinius apdovanojimus. Savo darbuose aš juk vien Lietuvą, jos žmones fotografavau, todėl apdovanojimas namie man ir yra brangiausias.

Nacionalinė premija - ne tik Rakausko laimėjimas. Prasibrauti į tą laimingųjų šešetą - tai yra ir fotografijos kaip meno srities laimėjimas, juk kartu varžosi ir režisieriai, literatai, dailininkai, kitų sričių menininkai.

Kita vertus, ta mano fotografija nėra rėksminga, triukšminga. Mano nuotraukos - žmogiškos, romantiškos. Juk romantika - atgyvena šiais laikais. Man tai yra mano poetiškojo romantizmo įvertinimas. Ir tai - šiais kapitalizmo laikais. Fantastika!

Dabar galiu ramiai sau pasakyti: Rakauskai, viskas padaryta, dabar į gyvenimą gali žiūrėti ramiai.

Marija Matušakaitė:

- Labai smagu, kai tavo darbas įvertintas, kai jis nenueina veltui, kažkam duoda naudos. Tai, kad esu tarp nacionalinės premijos laureatų, nevertinu kaip savo asmeninio laimėjimo. Dailėtyrininko darbu domisi labai maža visuomenės dalis. Premiją suprantu ir kaip tam tikrą dailėtyrininko darbo pripažinimą visuomenėje.

Džiaugiuosi, kad šia premija tarsi atsigręžta į mūsų senąją dailę, kuri ilgą laiką buvo visiškai užmiršta ir sovietmečiu netgi neigiama. Šiame istoriniame laikotarpyje turime daug sakralinių kūrinių, kurie buvo nepageidaujami okupacijos metu. Sovietmečiu senoji, LDK dailė buvo labai mažai tyrinėta, bet aš savo darbą dariau. Išėjusi į pensiją, atsidėjau knygų rašymui.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas istorikas Alfredas Bumblauskas:

- Sulaukiame pastabų, kodėl tik vienam menininkui per metus skiriama premija už viso gyvenimo nuopelnus. Kiti apdovanojami skiriami už pastarųjų septynerių metų kūrybą.

Tačiau ir ta viena kandidatūra už viso gyvenimo nuopelnus atsirado tik prieš dvejus metus.

Vyriausybės sprendime įtvirtinta nuostata, kad nacionaline premija turi būti premijuojamos šiuolaikinės kultūros proveržį ženklinančios aktualiausiuos kultūrinės tendencijos. Premiją už viso gyvenimo nuopelnus pavadinčiau tam tikru kultūrinės neteisybės atitaisymu. Tačiau kol kas laikomasi nuostatos, kad tokių proporcijų kol kas keisti nereikėtų.

Kyla visokių diskusijų, ar ne per didelė suma skiriama vienam apdovanojamajam. Ta pinigų suma atsirado ne dabar. O kad ji išlieka tokia, tai ne komisijos kompetencijoje yra svarstyti. Tai turėtų nuspręsti Vyriausybė.

Pagal nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo nuostatus, per metus premijos gali būti skiriamos ne daugiau kaip šešiems asmenims. Tradiciškai, premijos skiriamos maksimaliam leistinam kūrėjų skaičiui. Krizės metais galbūt ir būtų galima pagerbti mažiau kūrėjų, tačiau skirdami mažiau tarsi pripažintume, kad nėra deramų kandidatų. O taip nėra. Jau po pirmo balsavimo turo atrodė, kad kai kurie kūrėjai neteisingai paliekami už borto.

Komisijos narys Robertas Antinis:

Tai, kad tarp nacionalinės premijos laureatų šiemet turime net du kauniečius, yra didžiulis pasiekimas Kaunui. O juk kandidatų premijai gauti šiemet buvo išskirtinai daug, gal dešimčia daugiau nei pernai. Jei pirmajame etape ir buvo kiek silpnesnių už kitus kandidatų, tai į antrąjį etapą išėjo tik savo menine veikla, nuopelnais lygiaverčiai kūrėjai. Didelis pasiekimas Kaunui buvo jau vien tai, kad visi keturi kandidatais iškelti kauniečiai (tarp kandidatų buvo ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius ir architektas Eugenijus Miliūnas - aut. past.) pateko į antrąjį rinkimų turą, kuomet apie pusė pretendentų atkrito.

M.Matušakaitė - garsi mokslininkė, dailėtyrininkė. Gal ji mažiau žinoma visuomenėje, bet menotyrininkai į ją žiūri su didžiule pagarba. R.Rakauskas - tai vienas kertinių akmenų, laikančių visą Lietuvos meninę fotografiją. Jo „Žydėjimas“ ir kiti ciklai yra nepralenkti.

Iš menininkų biografijų:

M.Matušakaitė (g. 1924 m.) - viena garsiausių, labiausiai pripažintų Lietuvos dailėtyrininkių, autoritetinga Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės (LDK) dailės istorijos tyrinėtoja, daugybės mokslinių straipsnių, knygų autorė. 1970 m. jos apginta disertacija buvo pirmoji sovietmečiu, skirta LDK dailės palikimui tyrinėti. Ji buvo viena iš nedaugelio dailės istorikų, tuo metu kryptingai tyrinėjusių LDK dailės paveldą, pagal galimybes jį skelbusių ir nepataikavusių sovietinei konjunktūrai.

R.Rakauskas (g. 1941 m.) už savo kūrybą yra gavęs penkis tarptautinių konkursų „Grand Prix“, per 70 kitų apdovanojimų. Garsiausi kūrybos ciklai - „Švelnumas“, „Žydėjimas“, „Šventinė nuotaika“, „Įkvėpimo žemė“, „Pavasario mergaitės“, „Mūsų veidai“, „Laimingieji“, „Užuovėja.“



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kauniečius šildė maltiečių sriuba
    Kauniečius šildė maltiečių sriuba

    Kalėdinio miestelio atidarymo šventės sūkuryje atsirado vietos atjautai. Jau 10 metų vykstanti akcija „Maltiečių sriuba“ abejingų nepalieka. Skelbiama, kad šiemetinėje akcijoje siekiama surinkti 250 tūkst. eurų. ...

  • Įsisuka kalėdinė karuselė Rotušės aikštėje
    Įsisuka kalėdinė karuselė Rotušės aikštėje

    Šeštadienį paskelbtas oficialus kalėdinio miestelio Rotušės aikštėje atidarymas. ...

  • Stiprybei negalios paliestųjų – socialinė akcija
    Stiprybei negalios paliestųjų – socialinė akcija

    Minint tarptautinę žmonių su negalia dieną, gruodžio 3-iąją, kauniečiai Rotušės aikštėje įgyvendino iniciatyvą „Aš ir tu – tai mes!“. ...

    2
  • „Megos“ atidarymas – lyg mažos Kalėdos
    „Megos“ atidarymas – lyg mažos Kalėdos

    Po metus trukusių plėtros darbų, tapusi didžiausiu prekybos ir laisvalaikio centru Vidurio Lietuvoje, „Mega“ lankytojus pasitiko dovanomis, žaidimais, koncertais. ...

    13
  • A. Palionis: turi užaugti karta, nepatyrusi smurto
    A. Palionis: turi užaugti karta, nepatyrusi smurto

    Andrius Palionis, aktyvus kaunietis, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys ir visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ direktorius taip pat prisijungė prie visuomenės sąmoningumo didinimo akcijos „Kauno vyrai už visuomenę be smu...

    5
  • Gyvenimą žydams dovanoję lietuviai
    Gyvenimą žydams dovanoję lietuviai

    Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiemet apdovanojo 46 piliečius Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi, vokiečių okupacijos metais gelbėjusius žydus. Tik du jų gelbėtojai sulaukė šių dienų, o kitų apdovanojimus atsiėmė jų vaikai. Tarp ...

    2
  • Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia
    Apreiškimo Švč. Dievo Motinai katedra: pradžių pradžia

    Šiandien Ramybės parko pietinėje dalyje, šalia Kristaus Prisikėlimo cerkvės, stovi Apreiškimo Švč.Dievo Motinai katedra. Jos istorija siekia XX a. ketvirtąjį dešimtmetį: šventovė pašventinta ir atidaryt...

  • Studentai prisidėjo prie iniciatyvos budėti pėsčiųjų perėjose
    Studentai prisidėjo prie iniciatyvos budėti pėsčiųjų perėjose

    Siekiant prisidėti prie vaikų saugumo keliuose, visą šią savaitę Kauno technikos kolegijos studentai rytais, pusvalandį prieš pasidedant pamokoms, budėjo prie ugdymo įstaigos mokyklos-darželio „Rūtelė“ esančios pėsčiųj...

    2
  • Rakto į sėkmę ieškotų tradicijų ir inovacijų dermėje
    Rakto į sėkmę ieškotų tradicijų ir inovacijų dermėje

    Teatro režisierius, aktorius ir pedagogas Gytis Padegimas įsitikinęs, kad Kaune tradicijos puikiai dera su naujovėmis, ir dėl to miestas gali būti įdomus labai plačiam žmonių ratui. Pokalbis su projekto „Kaun...

    1
  • Kaune – antroji „H&M“ banga
    Kaune – antroji „H&M“ banga

    Šeštadienį į Kauną drabužių parduotuvė „H&M“ žengė antra koja. Šis žingsnis sulaukė ne ką mažesnio kauniečių susidomėjimo. Parduotuvės atidarymas teikia džiaugsmo ir  „H&M” darbuotojams...

    6
Daugiau straipsnių