Taksofonai vis dar laukia „alio“

Kiek mažiau nei pusantro tūkstančio išsibarsčiusių taksofonų visoje Lietuvoje mena laikus, kai į šį aparatą mesdavome monetas arba grūsdavome kortelę su televienetais skaičiuodami, kiek reikės jų pokalbio minutei.

Taksofonus prižiūrinti bendrovė „Teo“ tikina, kad dabar ši paslauga jiems neša vienus nuostolius, tačiau turizmo informacijos centrai įsitikinę, kad iš sostinės senamiesčio šių aparatų iškelti nereikėjo – turistai neturi iš ko paskambinti.

Dažnai naudojasi latviai ir lietuviai

Šiuo metu šalyje yra 1400 veikiančių taksofonų. Sostinėje jų yra maždaug 300, Kaune – daugiau kaip 200. Šie aparatai įrengti tose vietose, kur yra didžiausi žmonių srautai ir daugiausiai jais naudojamasi. Tai – centrinės miestų gatvės, ligoninės, mokslo įstaigos, bendrabučiai. Miestų centruose esančiais taksofonais dažniausiai skambina turistai.

Pasak Kauno turizmo informacijos centro darbuotojų, šio miesto centre mažai turistų teiraujasi, kur yra taksofonų būdelės, tai esą dažnesni atvejai oro uoste. Šios paslaugos šiuo metu dažniausiai teiraujasi kaimynai latviai, daug rečiau – tolimesnių Europos valstybių piliečiai. Kaip teigė Kauno turizmo informacijos centro darbuotoja, patys lietuviai, nusileidę lėktuvu Kauno oro uoste, klausia, kur galima rasti taksofoną. Tai esą daro vyresnio amžiaus žmonės.

Kaip interneto portalui lrt.lt teigė Vilniaus turizmo informacijos centro lankytojų aptarnavimo skyriaus vadovė Danguolė Kamarauskaitė, šis centras turi specialų sąrašą, kuriame surašytos vietos su esančiais taksofonais.

„Dažniausiai turistai taksofono teiraujasi vasarą, nors dabar didesnė dalis jau naudojasi mobiliaisiais telefonais, o tik maža dalis – vietinėmis kortelėmis“, – kalbėjo D. Kamarauskaitė. Ji pastebi, kad anksčiau užklausų dėl šios paslaugos buvę daug daugiau – per 2–3 sezonus esą matomas aiškus besinaudojančių taksofonais skaičiaus sumažėjimas.

Taksofonus saugo taisyklės

„Visame pasaulyje taksofonų populiarumas yra smarkiai sumažėjęs ir toliau tebemažėjantis. Įvairiose šalyse taksofonų tinklai yra mažinami ar net naikinami. Tai daugeliu atvejų priklauso nuo šią rinką reguliuojančių institucijų. Pavyzdžiui, Europos Sąjungai nepriklausančioje Norvegijoje taksofonų nuspręsta visai atsisakyti. Jų atsisakyta ir Estijoje“, – lrt.lt kalbėjo „Teo“ atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Nors, kaip teigė pašnekovas, taksofonai yra nuostolinga paslauga, Lietuvoje ją teikti įpareigoja Vyriausybės nustatytos Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės. Reikalavimuose numatyta, kad taksofonų tankis šalies miestuose būtų ne mažesnis kaip 0,5 taksofono vienam tūkstančiui gyventojų, o kitose gyvenamosiose vietovėse – ne mažesnis kaip 0,2 taksofono vienam tūkstančiui gyventojų.

Pastaruoju metu nauji taksofonai nėra įrengiami ir jų tinklas nėra plečiamas, o tik išlaikomas stengiantis perkelti taksofonus iš vietų, kur jie nėra naudojami į populiaresnes vietas.

„Lietuvoje didžiausią populiarumą taksofonai buvo pasiekę maždaug prieš dešimtmetį. Tuo metu jų buvo daugiau nei 7,5 tūkstančio. Nuo to laiko naudojimasis taksofonais smuko dešimtimis kartų“, – skaičiavo A. Bubnelis.

Pasigenda taksofonų Vilniaus senamiestyje

Tyrimų duomenimis, per pirmąjį 2008 metų pusmetį taksofonais yra skambinę vos 3,8 proc. Lietuvos gyventojų. „Yra ir tokių taksofonų, iš kurių per mėnesį nėra paskambinama nė karto, tokius stengiamasi perkelti į populiaresnes vietas“, – sakė A. Bubnelis.

Tačiau D. Kamarauskaitė pastebi, kad Vilniaus senamiestyje itin trūksta taksofonų. „Visi [TIC darbuotojai] pritaria, kad centre, senamiestyje, nereikėjo panaikinti taksofonų“, – tikino pašnekovė. Esą kai jų buvo aktyviai turistų lankomose miestų vietose, šie galėjo be jokio vargo juos rasti ir skambinti, o dabar tenka sukti galvą, kaip papasakoti kelią turistams iki jų.

Pasak D. Kamarauskaitės, turistams būdavo patogu, kai Vilniaus turizmo informacijos centre, įsigiję mokėjimo kortelę ir išėję į lauką, galėdavo skambinti namiškiams.

Dabar šios kortelės Vilniaus turizmo informacijos centre jau nebepardavinėjamos, geriausia jų ieškoti spaudos kioskuose. Taksofono kortelės būna 50, 75, 100 ir 200 minučių nominalo vertės. 50 televienetų kortelė kainuoja 9 Lt, 200 – 30 Lt.

Taksofonų nebeniokoja

Daugelis prisimena, kaip po įspūdingesnių krepšinio ar futbolo varžybų pergalių centrinėse miestų gatvėse rasdavo išrautas su laidais taksofono būdeles ar išbarškintus jų langus. Neretai daugumoje uždarų būdelių trenkia nemalonus kvapas – čia apsistoja benamiai ar asocialūs asmenys.

Taksofonų priežiūrai yra samdoma bendrovė, kuri yra atsakinga už jų būklę ir tvarką. „Pastaruoju metu incidentų nėra daug, pasitaiko, kad apipaišo ar stiklą išdaužia“, – pastebi A. Bubnelis.

Vietiniai pokalbiai taksofonu kainuoja 0,18 Lt/min, tarpmiestiniai – 0,49 Lt/min. Taksofonais galima pasinaudoti nemokamo skambinimo paslauga – operatorei sujungus su norimo skambučio gavėju ir šiam sutikus sumokėti už pokalbį, pašnekovai sujungiami. Taip pat nemokami pokalbiai iš vieno taksofono į kitą.


Šiame straipsnyje: taksofonas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių