Šv.Velykos - mišios, krienai ir mišrainė

Konservatoriai kauniečiai ištikimi tradicijoms - šv.Velykų rytą jie skubės į bažnyčią, kiaušinius margins svogūnų lukštais ir mėgausis artimųjų draugija.

Aurimas, kaunietis:



Tėvams šventė - sūnus į gimtąjį Panevėžį atvažiuos. Žinau, kad stalas lūš nuo pačių skaniausių patiekalų, tad atsigriebsiu. Seilė tįsta vien tik pagalvojus apie mamos gamintą baltą mišrainę. Nuo vaikystės man ji pati skaniausia. Labai tikiuosi, kad tądien neteks rankų merkti į dažus, bet ne todėl, kad vyrai prastesni kiaušinių margintojai. Margučio grožis priklauso ne nuo lyties, o nuo polėkio. Kokią dažymo techniką naudojame namuose? Žolelėmis aplipdome kiaušinio lukštą ir merkiame į įvairių spalvų dažus. Rezultatas  nepakartojamas. Pas namiškius ilgai neužtruksiu - į Kauną grįšiu sekmadienio vakarą. Ką veiksiu kitą dieną dar nežinau. Sakykite, ar Kaune kas nors vyks pirmadienį?


Kristina, emigrantė:



Gyvenau Airijoje, grįžau į Lietuvą, o dabar keliuosi į Italiją, tad ir šv.Velykas sutiksiu už kelių tūkstančių kilometrų nuo gimtinės. Tiesa, šiemet Kristaus prisikėlimo švente sutampa su mūsų vestuvių antrosiomis metinėmis, todėl pirmenybę teiksime pastarajai šventei. Žinoma, neužmiršime šv.Velykų. Namuose juk laksto sūnus. Kol mažas - jam įdomu viskas. Margučius tik dėl jo dažysime. Kaip? Tradiciškai - svogūno lukštais. Mažasis gal ir pridės pirštelį prie marginimo. Ššiemet ant šventinio stalo bus ne tik vištų, bet ir šokoladiniai kiaušiniai. Italijoje per šv.Velykas kitokių nebūna. Prieš važiuodama į šią šalį domėjausi apie vietines tradicijas. Žinau, kad italai tekant saulei tris kartus eina aplink bažnyčią. Kiekviename, net pačiame  mažiausiame kaimelyje tai daroma iškilmingai su vėliavomis ir žalumynais. Ne todėl, kad italai labai pamaldūs. Tiesiog jie labai mėgsta švęsti. Manau ir mes pamėgsime. Beje, jei neklystų šiemet šv.Velykas visi švęsime vienu metu. Todėl galėsime, kad ir su provoslavais sudaužti margučiais. Pažiūrėsim kieno kietesni.


Violeta, dėstytoja:



Gamtos atbudimo, Kristaus prisikėlimo ir linksmybių šventė. Visgi tądien žadu praleisti ramiai namuose. Tik pabudusi kartu su namiškiais skubėsiu į bažnyčią. Tai darysiu labai anksti. Jau nuo vaikystės ankstyvosios šv.Mišios man turi ypatingą prasmę. Margučiai? Kaip be jų. Nesu technikų žinovė. Apklijuosiu grūdeliais, žiedais ir į dažus panardinsiu. Pastarųjų turiu dar nuo praėjusių metų. Likusius svogūnų lukštais užklosiu - atrodys kaip žemės rutulys. Antrąją šv.Velykų dieną skirsime viešnagei pas tėvelius.


Vidmantas Kijauskas, muzikantas:



Iš pačio ryto su šeima kulniuosime į bažnyčią. Po jos - šventiniai pusryčiai. Daušime, valgysime kaušinius, likusius - ridensime. Nenutraukiama tradicija - aplankyti tėvus. Pirmiausiai žmonos, o tada sėsime į automobilį ir lėksime pas maniškius.


Darius Kudirka, pianistas:



Kiaušinius marginsime šeštadienio vakarą, kad sekmadienį galėtume skirti kitoms pramogoms. Nenaudosime nei ąžuolo žievės, nei spalvotų gėlių žiedų. Turime dažų nusipirkę. Aiškių laisvadienių  planų nėra. Svarbiausia tądien ramybė. Visiems linkiu to paties. Gražios jums Kristaus prisikėlimo šventės.


Jadvyga, pensininkė:



Anksčiau šv.Velykų šventimas prasidėdavo didįjį ketvirtadienį ir tęsdavosi visą velykinį laikotarpį iki pat Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį tikintieji eidavo kryžiaus kelius. Šeštadienį, nusileidus saulei visi pradėdavo švęsti Velyknaktį. Žmonės į bažnyčias eidavo su žvakėmis, o didžioji nakties kulminacija būdavo prisikėlimo žinia. Nuo tos minutės būdavo galima vėl groti vargonais. Tai daryt per didįjį tridienį - griežtai draudžiama. Sekmadienio rytą visi eidavome eidavome į bažnyčią ir aplink ją - minėdavome Kristaus nueitą kančių kelią. Kokios nuotaikos dabar? Sirguliuoju, tačiau šv.Velykos mano namų neapeis. Ant baltos staltiesės bus silkės lėkštė, balta mišrainė, krienų indelis ir margučiai. Ar stalas ne kuklesnis? Šiek tiek, bet ne dėl sunkmečio. Sveikata neleidžia ilgai kuistis virtuvėje. Viliuosi sulaukti pagalbos iš vaikų ir anūkų, kurie sekmadienį mins manų namų slenkstį.


Vaida Klinavičiūtė, studentė:



Širdyje - šventinė nuotaika. Į galvą niekas nelenda. Tiesa pasakius net nežinau kaip švęsiu šv.Velykas. Greičiausiai su namiškiais ir draugais. Taip, marginsime kiaušinius. Su vašku ir dažais. Man šauniai sekasi ant lukšto piešti saules ir gėles. Paskui juos daužysime ir valgysime su krienais. Kur eisiu ir ką darysiu vėliau? Pasiduosiu ekspromtui. 


Šiame straipsnyje: Velykos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių