Svajonių miesto žmonės

Sociologams stebint miestų gyventojų mažėjimo tendencijas, vienintelis Vilnius vis dar vilioja ir traukia naujas žmonių bangas. Įsibėgėjus rugsėjui į sostinę grįžo kasdieninis gyvenimas.

Kaip ir kasmet iš įvairių šalies kampelių suplūdę studentai dar labiau ištęsia automobilių spūstis gatvėse.

Vilnius savo gyventojams siūlo palankiausią darbo aplinką – geriausias darbo vietas, palankias sąlygas, aukščiausias skirtingų sektorių atlyginimų lubas. Atvykėlius jis traukia kaip magnetas, visus priima ir leidžia jaustis tarsi namie.

Tačiau kai kuriems žmonėms sunku susivokti, kas jie tokie ir kur jų šaknys – tada iškyla tapatybės problema. O identitetas, tikina mokslininkai, atlieka vienijimo ir tęstinumo funkcijas. Tai – išlikimo garantas.

Vilniui didėjant ir priglaudžiant visus norinčiuosius, dienraštis „Vilniaus diena“ nusprendė pasidomėti, ką šiandien galima vadinti vilniečiu. Ar studijas sostinėje baigęs jaunas žmogus jau gali pretenduoti į vilniečio titulą? O galbūt jo nusipelno tik Vilniuje gimę ar po mirties čia palaidoti miestiečiai?

Apie tai padiskutuoti prie apvalaus stalo susėdo vilniečių klubo „Vilniaus ainiai“ pirmininkas Kęstutis Šimas, Vilniaus Rotušės valdytojas Jonas Jonynas, Rotušės ceremonimeisteris, menotyrininkas ir kolekcininkas Saulius Pilinkus, žurnalistė, rašytoja Birutė Mackonytė ir antros kartos vilnietis studentas Gediminas Cibulskis.

Diskusiją apie šiuolaikinio vilniečio portretą skaitykite rytoj dienraštyje „Vilniaus diena“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Galerijos

Daugiau straipsnių