Sunkmečiu architektus maitina sklypų braižymas

Kol statyboms nėra pinigų, parankus metas joms ruoštis - rengti detaliuosius planus, projektus. Dabar galima išlošti mažesnę kainą, be to, architektai, anksčiau vengę smulkių užsakymų, laukia ir tokio darbo.

Apsimoka, bet neįdomu

"Net ir patys didieji ereliai gaudo muses", - savo profesijos atstovams taikė Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Dalius Šarakauskas.

Ekonomikos sunkmetis ir sustojusi statyba, rodos, ne tokie baisūs toms projektavimo bendrovėms, kurios ne tik kūrė pastatų architektūrą, bet ir sukaupė patirtį planuodamos teritorijas.

"Žinoma, yra tokių architektų, kurie niekada nedarė ir nedaro detaliųjų planų. Tačiau yra dalis tokių, kurie prieš kelerius metus į juos nežiūrėjo, o dabar mielai imasi šio darbo", - pastebėjo D.Šarakauskas.

Prieš kelerius metus, kai rikiavosi užsakovų eilės, architektai buvo išrankesni. Kuriantieji pastatų architektūrą, dar vadinami tūrininkais, rinkosi projektuoti įdomesnius objektus, teritorijų planuotojai mieliau ėmėsi tų darbų, kurie apsimokėjo.

Kiekvienas architektas, tiki D.Šarakauskas, jaučiasi esąs kūrėjas, tačiau detalusis planas - joks kūrinys. Tai ne tas pats, kas pastatyti namą, kurį visi mato, vertina.

"Tačiau žiūrint į finansinę išraišką, detalieji planai turbūt visą laiką labiau apsimokėjo. Tik tiek, kad tai nežmoniškai šlykštus darbas dėl visokiausių juridinių vingrybių, įstatymų nesuderinamumo. Ir dabar, sunkmečiu, šis darbas nepalengvėjo. Procesas nepaspartėjo, bet užsakovai išlošia dėl kainos", - komentavo architektų organizacijos vadovas.

D.Šarakausko skaičiavimu, padaryti detaliojo plano brėžinį yra gal tik 5 proc. viso darbo. Visa kita - biurokratinės procedūros: įvairių institucijų parašų rinkimas, derinimai, organizacinis darbas.

"Padavei skelbimą dėl susirinkimo - lauki, nunešei popierius - lauki, kažkas paprieštaravo ar nesupranta - lauki. Ar darai vieną detalųjį planą, ar šimtą - nėra didelio skirtumo", - detaliojo plano rengimo procedūrą iliustravo D.Šarakauskas.

Užgriuvęs sunkmetis turėjo ir teigiamų dalykų - atsijojo įvairias firmeles, kurios buvo tarpininkai tarp bepradedančių dirbti architektų ir klientų. Architektų sąjungos atstovo teigimu, dėl to Kaune dygo prastos architektūros statiniai, buvo galima pastebėti kopijavimo atvejų. "Neliko ir nemažai žemės spekuliantų", - pridūrė pašnekovas.

Darbo yra, pinigų - mažai

Kaunietis architektas Augustas Audėjaitis tikino, kad kol kas dar nestinga darbo ir su tūriniais objektais. Tačiau jo atstovaujama įmonė "Studija2a" šiuo metu rengia ir nemažai detaliųjų planų individualių namų, visuomeninės paskirties objektų statybai.
"Anksčiau imdavomės truputį stambesnių objektų, todėl negaliu pasakyti, kaip keičiasi norinčiųjų statyti individualius namus poreikiai ir požiūris", - prisipažino A.Audėjaitis.

Pasak jo, darbo intensyvumas nesumažėjęs, juntamas tik mažesnis atlygis.
Krizę jaučia ir architektai, besispecializuojantys vien planuojant teritorijas. Bendrovės "Miesto planas" direktorius, architektas Nerijus Stanionis antrino: darbo yra, o pinigų - mažai. Blogiausia tai, kad kai kurie užsakovai vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus mėnesį ir ilgiau.

Darbų profilis irgi pakito. "Per statybų piką užsakovams, kurie norėjo statyti tiek gyvenamuosius namus, tiek komercinius objektus, rūpėjo tik kvadratūra", - prisiminė architektas.

Dabar užsakymų parengti sklypą daugiabučių statybai nebeliko, komerciniai, gamybiniai projektai - mažesni, kuklesni. Užsakymų rengti sklypo detalųjį planą individualaus namo statybai ši įmonė gauna nedaug.

"Sakyčiau, vyksta kokybinė, o ne teritorinė plėtra. Esamuose užstatytuose sklypuose senus pastatus norima atnaujinti, rekonstruoti, perstatyti. Daug hektarų apimantys sklypai miesto pakraščiuose, retenybė", - dėstė N.Stanionis.

Kaina nukrito perpus?

Architektai juokauja, kad parengti detalųjį planą, jį suderinti su reikalingomis struktūromis, trunka tiek pat, kiek ir išnešioti kūdikį, - apie devynis mėnesius. Tačiau tai optimistinis variantas„ tai yra, jei derinimai neužstringa, pavyzdžiui, viešuose svarstymuose su visuomene.

Teritorijų planavimo dokumentų procedūros, N.Stanionio pastebėjimu, griežtėja kone kasdien.

"Nežinau, kiek teismuose yra nagrinėjamų šios srities bylų, bet ginčų girdisi tikrai nemažai. Be abejo, jei gaištamas laikas, verslininkams, investuotojams kainuoja pinigus", - komentavo architektas. Jo įsitikinimu, nebent įstatymų pastovumas paspartintų statybai reikalingų dokumentų rengimą, o nuolatinė teisės aktų kaita įvelia daug nežinomų dalykų ne tik projektuotojams, bet ir verslininkams.

N.Stanionio aiškinimu, pagrindinis detaliojo plano tikslas - ketinimų kažką statyti suderinimas su aplinka, kaimynais, todėl aptarimo, viešumo procedūros yra reikalingos. Tiesa, nutinka ir taip, kad, iškilus ginčams su gretimų valdų savininkais, pasikeičia užsakovų planai ir galimybės, projektai lieka tik popieriuje.

Pasikeitusi dabartinė nekilnojamojo turto rinkos situacija, neabejoja architektas, bus naudinga.

"Anksčiau už durų stovėjo išsirikiavusi užsakovų eilė, architektai rinkosi, kokių užsakymų imtis, kokių - ne. Pastaraisiais metais situacija buvo nenormali. Dabar bendra architektūrinė, urbanistinė kokybė turbūt kyla, taip pat, kaip ir statybos darbų kokybė. Ir patys užsakovai neturi tikslo pasiekti maksimaliai kuo daugiau kvadratų, daro tai, ko reikia realiai", - įvertino "Miesto plano" vadovas.

Detaliojo plano parengimo kaina priklauso ne tik nuo ploto, bet ir kitų veiksnių. Todėl įkainio, kiek kainuotų parengti, pavyzdžiui, 1 ha dydžio sklypo detalųjį planą, N.Stanionis negalėjo pasakyti. Tačiau lyginant su sumomis, kurias užsakovai teritorijų architektams mokėdavo prieš 2-3 metus, pasak "Miesto plano" vadovo, sumažėjo kone perpus - projektavimo kainas tiesiogiai nulemia nekilnojamojo turto rinkos situacija.

Sujudo atgavusieji žemę

Tai, kad detalieji planai vis dar užsakomi, D.Šarakauskas sieja ne vien su žmonių viltimi netrukus vėl pradėti statyti namus. Architektų organizacijos atstovo nuomone, šiam procesui įtakos turėjo tai, kad neseniai buvo patvirtintas Kauno rajono bendrasis planas. Sukruto tie, kurie buvo susigrąžinę žemę, bet iki tol jiems nebuvo leista ką nors su ja daryti.

"Dabar atsivėrė galimybė rengti sklypus gyvenamiesiems namams, ir jie tai daro. Ar jie statys, ar pardavinės sklypus - sunku pasakyti", - svarstė architektas. Kita vertus, komercinių investicinių projektų statyti daugiabučius, logistikos centrus beveik neliko, projektuojantieji tenkinasi smulkiais darbais.

D.Šarakauskas priminė, kad kol nebuvo patvirtintas Kauno rajono bendrasis planas, įvairūs komerciniai objektai buvo pripažįstami svarbiais objektais ir buvo rengiami detalieji planai. Parengti detalųjį planą gyvenamajai statybai buvo labai sudėtinga, todėl tokie užsakymai tik dabar turi progą būti įgyvendinti.

Nors detaliųjų planų Kaune ir prie jo pribraižyta šimtai, tai dar nereiškia, kad jie visi bus įgyvendinti. D.Šarakauskas atkreipė dėmesį, kad Kauno rajonas, taip pat kaip ir miestas, neturi vizijos, kaip turėtų atrodyti ateityje, kur ir kokie turėtų stovėti statiniai.
"2013 m. bus daromas naujas Kauno miesto bendrasis planas. Gal iki tol galima būtų susivienyti ir sukurti viziją, kokį mes perduosime miestą vaikams?" - retoriškai klausė Kauno architektų atstovas.

Kol tai nepadaryta, nieko nestebina, kad šalia komercinio objekto dygsta gyvenamasis, kai gyvenamieji namai atsiranda kažkur vidury laukų. D.Šarakausko įsitikinimu, iki šiol vyrauja iškreiptas supratimas: "Mano žemė, ką noriu, tą su ja darau."

Bendrasis planas, strateginis dokumentas, pasak D.Šarakausko, turėtų aiškiai nurodyti bent 30 metų, ką galima ir ko negalima daryti sklype.

"Dabar, nusipirkęs sklypą gyvenamajam namui, gali net nežinoti, kad šalia yra suprojektuotas sandėlis ar fabrikas", - pavyzdį pateikė architektas.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, bendrovės "Eika" direktorius Robertas Dargis:

Štai pavyzdys, kaip vyksta teritorijų planavimas: sklypų, kuriuos pirkome 2006 m., detaliuosius planus baigiame rengti tik dabar, kai statybų niekam nebereikia. Negalime sakyti, kad visiškai nieko neprojektuojame, kovo mėnesį ketiname pradėti dviejų daugiabučių namų statybą Vilniuje, dabar architektai aktyviai dirba. Vis dėlto architektams dabar išties sunkūs laikai, nes dideli projektai, kurie buvo jų pagrindinė duona, šiandien yra atidėti neprognozuojamai ateičiai.

Daugelis išgyvena iš smulkių projektų, ir pirmiausia - individualių namų statybos. Žmonės, kurie taupė pinigus namo statybai, šiandien gali jį pasistatyti gerokai pigiau - be abejonės, ne samdydami firmas, o dirbančiuosius pagal patentą. Jei tavo butas neblogas, dar gali jį parduoti už  gerą kainą, šiuo metu už gautus pinigus pasistatyti nedidelį namą. Žinau, kad Kaune tai gana populiaru. Kauniečiai, jei turi pinigų, linkę rinktis ne butą, o namą prie Kauno.

Manau, kad ateityje projektai vis tiek judės ir architektai vėl atsigaus. Aš dėjau viltis į renovacijos projektus, į vadinamąją miesto plėtrą į vidų, kai išnaudojamos tuščios erdvės, pramoninės teritorijos, kur yra sukurta gera infrastruktūra - susisiekimas viešuoju transportu, arti mokyklos, darželiai. Matyt, dar trūksta supratimo visuomenėje, kad tokie projektai netapo savivaldybių prioritetu, o juk vietoje tuščių zonų arba moraliai pasenusių namų galėtų atsirasti naujos statybos statiniai.


Šiame straipsnyje: architektai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių