Šulinių vandens kokybė Klaipėdos apskrityje nedžiugina

Beveik kas penkto šulinio ar gręžinio geriamasis vanduo Klaipėdos apskrityje neatitinka higienos reikalavimo normų, o jo vartojimas kenkia žmonių sveikatai.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) kovo mėnesį organizavo Pasaulinei vandens dienai skirtą akciją „Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?“, kurios metu buvo tiriamas šulinių ir šachtinių gręžinių vanduo. Vandens mėginiai buvo priimami apie 50-tyje Lietuvos miestų bei miestelių.

Akcijos metu perpus mažesne kaina buvo tikrinamas nitratų, nitritų bei amonio koncentracijos kiekis šulinių ir šachtinių gręžinių vandenyje.

NVSPL Klaipėdos skyrius surinko 275 (245 šulinių ir 30 gręžinių) mėginius Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė informavo, kad, iš 275 ištirtų šulinių ir šachtinių gręžinių, 50-tyje vanduo neatitinka nustatytų higienos normų.

„Rezultatai nėra džiuginantys. 18 proc. šulinių geriamas vanduo yra pavojingas žmonių sveikatai. Tiesa, Klaipėdos apskrities situacija – kiek geresnė nei visos šalies, kur užterštas kas trečias šulinys“, – sakė NVSPL Klaipėdos skyriaus vedėja.

Pagal Lietuvos higienos normas, nitrato ribinė rodiklio vertė turi siekti ne daugiau kaip 50 mg/l, nitrito – ne daugiau kaip 0,50 mg/l, o specifikuota amonio vertė geriamajame vandenyje privalo būti iki 0,50 mg/l.

R. Mitkuvienė informavo, kad Klaipėdos apskrityje leistina nitratų koncentracijos norma buvo didesnė 30-tyje mėginių. Viename Šilutės rajono šulinyje šis rodiklis didesnis net 6 kartus.

Didesnė nitritų norma nustatyta  5, o amonio – 25 mėginiuose. Labiausiai nitritais užterštas šulinys rastas Mažeikių rajone, o amoniu – gręžinys Klaipėdos rajone.

Anot NVSPL specialistų, reiktų akcentuoti faktą, jog vandens užterštumas nepriklauso nuo Lietuvos regiono, kadangi vandens kokybę lemia paties žmogaus vykdoma ūkinės veikla, tinkamas šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra.

Gyventojai, pagal teisės aktus, turi patys pasirūpinti šulinio vandens sauga ir kokybe, todėl rekomenduojama šulinio ar negilaus gręžinio vandenį tirti bent du kartus per metus: rudenį bei pavasarį.




NAUJAUSI KOMENTARAI

Irena Areškevičienė

Irena Areškevičienė portretas
Ar SB Dituva kas tikrina,tikriausiai užterštumas būtu baisus

klaipėdietis

klaipėdietis portretas
Dituvoj darė tyrimus, reikėjo tik atnešt vandenį

Vietinis

Vietinis portretas
Ar tik ne "Klaipėdos vandenys" užsakinėja "tyrimus"?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino
    Užgesęs šviesoforas ir piktino, ir džiugino

    Sugedęs šviesoforas Liepojos gatvėje sukėlė dvejopų emocijų. Vieni svarstė, ar ne dėl to šioje arterijoje sumažėjo rytinė spūstis, kiti liejo apmaudą, kad neturėjo galimybių išsukti iš šalutinės gatvės. ...

    2
  • Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims
    Ieškojo priešnuodžių transporto spūstims

    Transporto spūstys mieste ir jo prieigose jau tapo kasdienybe. Uostamiesčio valdžios ir įvairių tarnybų atstovai ieškojo būdų, kaip jas sumažinti ir palengvinti gyvenimą miestiečiams. Susitikimo metu susitarta dėl remonto darbų organizavimo...

    17
  • Kurortas neteko iškilaus muziejininko
    Kurortas neteko iškilaus muziejininko

    Sekmadienio rytą, išėjęs pasivaikščioti, netikėtai mirė Palangos kurorto muziejaus direktorius Jūratis Viktoras Liachovičius. Jo netektis prislėgė artimuosius, kurorto muziejaus darbuotojus, Klaipėdos universiteto bendruomenę, bičiul...

  • Remontuos Mokyklos gatvės dalį
    Remontuos Mokyklos gatvės dalį

    Trečiadienį pradėtas asfalto dangos remontas Mokyklos gatvės dalyje nuo Aguonų gatvės iki Šilutės plento ir Tilžės gatvės žiedinės sankryžos. ...

    7
  • Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai
    Dovana miestui – atkurti istoriją menantys pastatai

    Naujam gyvenimui atgimė ant Dangės upės kranto, šalia miesto simbolio – burlaivio „Meridianas“ esantys istoriniai sandėliai. Jie buvo restauruoti-rekonstruoti, išsaugant jų svarbiausias autentiškas savybes ir pritaik...

    7
  • Po cirko gastrolių – mėšlynas
    Po cirko gastrolių – mėšlynas

    "Cirkui prie Žvejų rūmų – ne vieta, čia jų daugiau niekada nebus", – įsitikinę Klaipėdos savivaldybės atstovai, davę leidimą artistų pasirodymams šioje teritorijoje, kuri po gastrolių tapo panaši į apsileidusi...

    12
  • Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį
    Pirmą kartą atlikta SGD perkrova į autodujovežį

    Klaipėdos uoste, KN („Klaipėdos nafta“) valdomoje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) paskirstymo stotyje vykdant stoties paleidimo-derinimo darbus pirmą kartą SGD perkrautos į autodujovežį. ...

    2
  • Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje
    Ministerijų vadovai nerado sutarimo dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje

    Aplinkos ir Kultūros ministerijų vadovai, antradienį susitikę tartis dėl neteisėtų statinių Kuršių nerijoje, išsiskyrė be rezultatų. ...

    2
  • Kas gali tapti kriviu?
    Kas gali tapti kriviu?

    Klaipėdietis profesorius įrodė, kad Lietuvoje galima tapti bet kuo. Ramūnas Povilanskas yra vienintelis Lietuvoje individualiosios įmonės savininkas, savo pareigas įregistravęs kaip krivio. Tokį savotišką pokštą iškrėsti leido ...

  • Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą
    Klaipėdos savivaldybei – apdovanojimas už kultūros puoselėjimą

    Šiemetiniai "Auksinės krivūlės" apdovanojimai klaipėdiečiams buvo ypač sėkmingi. Miesto tarybos nariui Vytautui Čepui už ypatingus nuopelnus Lietuvos savivaldai, jos plėtrai ir stiprinimui įteiktas "Auksinės krivūlės riterio...

    3
Daugiau straipsnių