Šulinių vandens kokybė Klaipėdos apskrityje nedžiugina

Beveik kas penkto šulinio ar gręžinio geriamasis vanduo Klaipėdos apskrityje neatitinka higienos reikalavimo normų, o jo vartojimas kenkia žmonių sveikatai.

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija (NVSPL) kovo mėnesį organizavo Pasaulinei vandens dienai skirtą akciją „Šulinių vandens kokybė – kokį vandenį geriame?“, kurios metu buvo tiriamas šulinių ir šachtinių gręžinių vanduo. Vandens mėginiai buvo priimami apie 50-tyje Lietuvos miestų bei miestelių.

Akcijos metu perpus mažesne kaina buvo tikrinamas nitratų, nitritų bei amonio koncentracijos kiekis šulinių ir šachtinių gręžinių vandenyje.

NVSPL Klaipėdos skyrius surinko 275 (245 šulinių ir 30 gręžinių) mėginius Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Klaipėdos skyriaus vedėja Raminta Mitkuvienė informavo, kad, iš 275 ištirtų šulinių ir šachtinių gręžinių, 50-tyje vanduo neatitinka nustatytų higienos normų.

„Rezultatai nėra džiuginantys. 18 proc. šulinių geriamas vanduo yra pavojingas žmonių sveikatai. Tiesa, Klaipėdos apskrities situacija – kiek geresnė nei visos šalies, kur užterštas kas trečias šulinys“, – sakė NVSPL Klaipėdos skyriaus vedėja.

Pagal Lietuvos higienos normas, nitrato ribinė rodiklio vertė turi siekti ne daugiau kaip 50 mg/l, nitrito – ne daugiau kaip 0,50 mg/l, o specifikuota amonio vertė geriamajame vandenyje privalo būti iki 0,50 mg/l.

R. Mitkuvienė informavo, kad Klaipėdos apskrityje leistina nitratų koncentracijos norma buvo didesnė 30-tyje mėginių. Viename Šilutės rajono šulinyje šis rodiklis didesnis net 6 kartus.

Didesnė nitritų norma nustatyta  5, o amonio – 25 mėginiuose. Labiausiai nitritais užterštas šulinys rastas Mažeikių rajone, o amoniu – gręžinys Klaipėdos rajone.

Anot NVSPL specialistų, reiktų akcentuoti faktą, jog vandens užterštumas nepriklauso nuo Lietuvos regiono, kadangi vandens kokybę lemia paties žmogaus vykdoma ūkinės veikla, tinkamas šulinio vietos parinkimas, įrengimas bei priežiūra.

Gyventojai, pagal teisės aktus, turi patys pasirūpinti šulinio vandens sauga ir kokybe, todėl rekomenduojama šulinio ar negilaus gręžinio vandenį tirti bent du kartus per metus: rudenį bei pavasarį.




NAUJAUSI KOMENTARAI

Irena Areškevičienė

Irena Areškevičienė portretas
Ar SB Dituva kas tikrina,tikriausiai užterštumas būtu baisus

klaipėdietis

klaipėdietis portretas
Dituvoj darė tyrimus, reikėjo tik atnešt vandenį

Vietinis

Vietinis portretas
Ar tik ne "Klaipėdos vandenys" užsakinėja "tyrimus"?
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atmintis su skausmo ženklu
    Atmintis su skausmo ženklu

    Klaipėdoje atsirado dar vienas, itin vertas dėmesio turizmo traukos objektas. Piliavietėje duris atvėrė unikali ekspozicija – „Muziejus 39/45“, liudijanti vieną skausmingiausių mūsų miesto istorijos etapų. ...

  • Nori ženklo antims
    Nori ženklo antims

    Klaipėdiečiai, savaitgalį į Latvijos pasienį susiruošę kai kurių pigesnių prekių, stebėjosi kaimynės šalies kelininkų išmone. Atvykėlių dėmesį patraukė Rucavos miestelyje stovintis kelio ženklas. ...

  • Dėl remonto ties laikiną kelią
    Dėl remonto ties laikiną kelią

    Kol vyks Tilžės gatvės rekonstrukcijos antrasis etapas, vairuotojams bus pasiūlyta naudotis lygiagrečiai įrengtu keliu. Arteriją planuojama uždaryti tik kelioms savaitėms. ...

    1
  • Atliekami ant seklumos užplaukusio laivo variklio bandymai
    Atliekami ant seklumos užplaukusio laivo variklio bandymai

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija informuoja, kad gavęs suderinimą iš klasifikacinės registrų bendrovės ir Lietuvos transporto saugos administracijos, trečiadienį, 14.30 val., laivas „Ocean Crown“ išplaukė i&s...

  • Klaipėdos uostas – lyderis regione
    Klaipėdos uostas – lyderis regione

    2017 m. Klaipėdos uosto metinė krovinių apyvarta pranoko lūkesčius. Viršijęs 43 mln. tonų krovą, Lietuvos jūrų uostas užima tvirtą lyderio poziciją regione. ...

    2
  • Naujam baseinui Klaipėdoje – baigiamieji štrichai
    Naujam baseinui Klaipėdoje – baigiamieji štrichai

    16,2 mln. eurų atsieisiantis naujas baseinas su sveikatingumo centru Klaipėdoje lankytojams bus atviras kovą arba vėliausiai balandžio pradžioje. Miesto tarybai pritarus, sausio gale turėtų būti patvirtintas šio milžiniško objekto valdy...

    12
  • Nerimą pasėjo smarvė miške
    Nerimą pasėjo smarvė miške

    Netoli Vasaros estrados esantis Girulių miško upelis klaipėdiečiams sukėlė daugybę klausimų. Pasak jų, sprendžiant iš kvapo ir susikaupusių dumblių kiekio, čia teka kanalizacijos turinys. Tuo metu uostamiesčio aplinkosaugininkai &sca...

    2
  • Nida ruošiasi „Stintapūkio“ šventei <span style=color:red;>(programa)</span>
    Nida ruošiasi „Stintapūkio“ šventei (programa)

    Vasario 2-4 dienomis Nidoje vyks tradicinė „Stintapūkio“ šventė. Renginio organizatoriai, Nidos KTIC „Agila“, kviečia atvykti ir smagiai praleisti laiką su šeima ar draugais bei dalinasi renginio programa, kurią vain...

  • Klaipėdiečiai galynėjosi su pūga ir jos padariniais
    Klaipėdiečiai galynėjosi su pūga ir jos padariniais

    Ilgai laukta žiema parodė savo jėgą ir smogė pajūriui. Naktį siautusi pūga miestą padengė storu sluoksniu sniego. Kelininkai arterijas barstė ir valė visu pajėgumu, bet jų darbą netruko paslėpti vėjo blaškomos snaigės. ...

    15
  • Klaipėda spręs, ką daryti su sovietiniais reliktais
    Klaipėda spręs, ką daryti su sovietiniais reliktais

    Klaipėdos savivaldybė ketina sudaryti specialią komisiją, kuri turės įvertinti mieste esančius sovietinius politizuotus reliktus ir pasiūlyti, ką reikėtų keisti, trečiadienį pranešė „Lietuvos žinios“. ...

    58
Daugiau straipsnių