Stiklo sodyba kaime: svarbiausia neužgožti gamtos

Prie tvenkinio nutįsęs stiklo, plieno, gelžbetonio ir medžio kūrinys – netikėtumas kaimo panoramoje. Baržą imituojančiam objektui teko geriausio gyvenamojo namo titulas.

Architektui – kūrybos laisvė

"Kadangi namas išsitęsęs, atrodo didelis. Tačiau iš tiesų jis mažas, kaip butas. Gyvenamosios zonos plotas – vos 120 kv. m", – naujuosius namus rodė jų šeimininkė Asta. Prieš metus šeima į namą atsikraustė iš buto.

"Nebesinorėjo ieškoti, kur gamtoje praleisti savaitgalį. Dabar geriausias laisvalaikis – namuose, nereikia blaškytis tarp buto ir sodybos", – namais gamtoje džiaugėsi moteris, kasdien į Kauną važiuojanti kelias dešimtis kilometrų.

Statinį projektavę architektai Gintautas Natkevičius ir Erikas Spūdys parodoje-konkurse "Architektūra: Kaunas 2010" pelnė geriausio gyvenamojo namo nominaciją. Darbas buvo pristatytas kaip gyvenamasis namas ūkininko sodyboje. Tačiau sklype – tik vienas statinys ir tas patas nepanašus į ūkininkaujančių žmonių būstą.

Maždaug 50 m ilgio namas nusidriekia skersai viso sklypo, padalydamas jį į dvi dalis.
Į atkirstą sklypo dalį ties vandens telkiniu automobiliai, esant reikalui, gali įvažiuoti lįsdami pro name paliktą angą-garažą, užvažiuoti padarytos nuovažos.

Parduotuvė, o gal baras?

Šeimininkės pageidavimai architektui buvo labai konkretūs: namas turi būti vieno aukšto, jame turi būti reikalingos patalpos.

Architekto valioje buvo tiek namo forma, tiek statybinės ir apdailos medžiagos. Namas turi ir antrąjį aukštą – nedidelį antstatą ant horizontalaus stogo. Tai daugiau estetinė detalė nei funkcionaliai būtina patalpa. Kol kas kambarėlis dar neturi paskirties – galbūt tai bus fotogalerija ar poilsio kambarys.

Namo šeimininkė, kol vyko statyba, girdėjo įvairiausių klausimų: "Kas čia bus? Parduotuvė? Baras?"

Nustemba ir pirmą kartą atvykę šeimos svečiai. Kaime, ant užtvenktos upės kranto, išdygusio naujojo statinio neįmanoma nepastebėti – stiklinių ūkininkų trobų Lietuvos kaime vargiai rasi.

"Svečiai pirmą kartą labai nustemba, nes to, ką pamato, nesitiki", – prisipažino moteris.
Fasade ir interjere vyrauja natūralios, akies nerėžiančios žemės spalvos, nes visų svarbiausia – neužgožti gamtos.

Po vienu stogu – du korpusai. Vienas galas – gyvenamasis, kitas – skirtas svečiams ir laisvalaikiui. Jie sujungti dengta terasa. Pastarosios sienos gali būti visiškai atviros. Užstūmus ažūrines metalines pertvaras, terasa įlieta į namo tūrį ir sudaro vientisą statinį.

Langus plauna lietus

Šeima pro visų kambarių stiklines sienas vidiniame kieme grožisi kintančios gamtos paveikslais, stebi vandens paukščių gyvenimą.

"Man namas – idealus, nes yra toks, kokio norėjau", – tikino Asta, penkerius metus laukusi išsvajotojo rezultato. Jai patinka architekto G.Natkevičiaus braižas, tad estetiką patikėjo jam.

"Matosi, kad jis savo srities specialistas. Jo negali palenkti. Tai gerai, nes tai apsaugo nuo galimų klaidų", – pridūrė moteris. Įrengdama namą be architekto pritarimo ji nežengė nė vieno žingsnio. Tačiau priimant sprendimą, vykdavo diskusijos.

"Man gal kažko norėjosi, tačiau profesionalas geriau išmano, mano pasiūlymai galbūt sugadintų galutinį rezultatą", – prisipažino pašnekovė.

Moteris tikino, kad galybės vitrininių langų priežiūra ne tokia varginama, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. "Iš išorės langų valyti nereikia, juos plauna lietus", – teigė ji. Tiesa, šią vasarą gana dažnai tenka valyti voratinklius.

Kadangi pastatas dokumentuose vadinamas ūkininko gyvenamuoju namu, jo šeimininkė žada pateisinti šį pavadinimą – ateityje galvoja imtis žemės darbų, galbūt augins vaistažoles.

Namo projekto autorius, architektas, Gintautas Natkevičius:

Su užsakovais buvau pažįstamas daug metų, žinau, kad tai žmonės, į viską įdomiai žiūrintys, kasdienę tikrovę traktuoja kitaip. Jau vien tai, kad jie sugalvojo pirkti žemės ūkio paskirties sklypą laukuose, buvo požymis, kad žmonės mąsto šiek tiek kitaip. Buvo aišku, kad jie nenori tradicinio statinio. Sklypas ilgas, tarsi juosta driekiasi nuo kelio iki pat vandens. Keliu važiuoja automobiliai, o gyventi norisi ramiai. Pagalvojome, kad būtų smagu užsitverti nuo kelio ne tvora, o pačiu pastatu ir jaukiai būti prie vandens.

Tai paėmėme ir paguldėme objektą, tarsi iš vandens ištrauktą baržą. Langai 100 proc. orientuoti į vandenį, saulėlydį, gamtos erdvę. Kitoje pusėje – keletas langų, kad būtų galima pamatyti atvykstančiuosius, stebėti, kas vyksta gatvės zonoje. Parinkti šiuolaikines medžiagas – šios temos tęsinys. Kaimas – dėkinga vieta. Nebūtinai čia reikia statyti "bernelių užeigas", pseudodvarus, galima statyti ir šiuolaikišką namą.

Tai kaimui suteikia šviežumo, atsinaujinimo pojūtį. Ne tik sostinėje, bet ir periferijoje gali būti šiuolaikinė architektūra. Kaime pastatams dar lengviau palikti savo ženklą nei didmiestyje, kur visko yra daug ir kur didelė konkurencija. Kaime švarus daiktas visada gražiai atrodo, yra įdomus. Mūsų biuro architektų architektūra dažnai išeina ženkliška. Kiekvieną pastatą gali nusakyti kaip ženklą. Labai džiaugiamės, kad kažkur periferijoje klientas beveik 100 proc. išpildė tai, kas buvo sumanyta projekte.

Tai įvyksta nepaprastai retai. Jei namas būtų buvęs baigtas kiek anksčiau, būtų dar šviežesnis, tačiau ekonomikos situacija kiek užvilkino, per tą laiką atsirado daugiau panašių pastatų. Tačiau kai viskas atlikta iki galo, jis vertingas savu užbaigtumu.