Spaudžiantis šaltis maitina kaminkrėčius

Kaip reikiant spustelėjus šaltukui, ne vienam klaipėdiečiui, o labiausiai, žinoma, priemiesčių gyventojams tenka prisiminti šios legendomis apipintos profesijos atstovus. Tad kaminkrėčiai juokauja, kad šiuo metu reklamos jiems nereikia.

Išradingumas pribloškia

„Pastaruoju metu išties sulaukiame nemažai skambučių. Atšalus orams tenka dažniau valyti kaminus – stipriau kūrenama, o ir patys kaminai labiau atšąla, jie kondensuoja, tad kimba daugiau suodžių“, – pripažino šias paslaugas teikiančios bendrovės „Kad nebūtų šalta“ vadovas Artūras Tamašauskas.

Pašnekovo teigimu, tenka pastebėti, kad nemaža dalis kaminų apskritai netinkamai įrengti, yra per šalti.

„Tai, kad jie buvo laiku neišvalyti, žinoma, taip pat turi įtakos, kad per didžiuosius šalčius greičiau užsineša. Labai svarbu ir tai, kokias malkas žmonės yra pasirengę. Daugelis įsivaizduoja, kad jos sausos, tačiau, dažniausiai būna žymiai drėgnesnės nei leistinas drėgnumas“, – kalbėjo A.Tamašauskas.

O neretai gyventojų išradingumas, pašnekovo pastebėjimu, tiesiog pribloškia.

„Vyresnio amžiaus žmonės kūrenasi faktiškai viskuo, kas dega, pradedant baldų plokštėmis, baigiant padangomis, net “bambaliais„ – viskas “rūšiuojama„ į krosnį, – šypsojosi A.Tamašauskas. – Tada kaminas itin apsineša suodžiais, kuriuose yra įvairių priemaišų, jie dažnai užsidega.“

Nėra griežtos tvarkos

Kaip pripažino specialistas, Lietuvoje vis dar neįprasta rūpintis profilaktine kaminų priežiūra.

„Pas mus nėra tokios kaminų priežiūros kultūros, o štai Vokietijoje šia prasme – labai griežta tvarka, yra net specialūs pasai, kuriuose kaminkrėtys, išvalęs kaminą, turi palikti atitinkamą įrašą“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak A.Tamašausko, todėl Lietuvoje kaminkrėčių darbas yra ypač sezoniškas ir daug pelno neduoda net žiemą.

„Taip, dalis nuolatinių klientų profilaktinius darbus paveda mums arba patys pasirūpina, kad jie laiku būtų atlikti. Tačiau dažniausiai žmonės sukrunta tik tada, kai trauka pasidaro silpna arba užsidega suodžiai, – konstatavo A.Tamašauskas. – Žinoma, menki traukos sutrikimai gali būti susiję su vėjo, oro permainomis, tačiau dažniausiai tai būna vienos dienos rodiklis. Bet jei trauka yra pablogėjusi dvi tris dienas, tai jau ženklas, kad kažkas negerai.“

Uždelsus, pasak pašnekovo, išvalyti kaminą įprastai būna sudėtingiau, tad ir kainuoja brangiau.

Pasak A.Tamašausko, jei kaminui valyti neprireikia keltuvo, darbai nesudėtingi, ši paslauga vidutiniškai kainuoja 100–150 litų. Kai kurie kaminkrėčiai tokio darbo nesiima be 200 litų.

Valyti – bent kartą per metus

„Dabar yra atsiradę nemažai ir tokių kaminų valytojų, kurie tam neturi jokių įgūdžių, privalomos kvalifikacijos. Tiesiog yra matę, kad kažkas kažkaip tai daro. Kitą kartą toks valymas ne tik neduoda naudos, bet ir naudojant neprofesionalius instrumentus gali ir pakenkti“, – įspėjo pašnekovas.

A.Tamašausko teigimu, išvalyti kaminą rekomenduojama bent jau kartą per metus.

„Dažnis priklauso ir nuo kiekvieno katilo specifikos, nuo kuro, taip pat nuo to, ar vyravo šalti, ar šiltesni orai, o židiniai, žinoma, suodžiais užsineša žymiai mažiau“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, to nepadarius gana dažnai užsidega suodžiai.

„O tai kaminams yra didžiulės apkrovos, jie perkaista, pradeda trūkinėti, galiausiai, atsiradus įtrūkimams, kyla pavojus, kad per juos gali išsiveržti kibirkštys, kurios uždegs stogą ir panašiai“, – vardijo specialistas.

Statistika negailestingai byloja, jog dėl netvarkingų kaminų, krosnių kilusių gaisrų kasmet šalyje vidutiniškai žūva po keliolika žmonių.

Verta žinoti

Kaminai užsikemša suodžiais, kurie vadinami kreozotu. Tai lipnus rudas skystis, susidarantis degimo metu dėl nekokybiškų malkų, blogos kamino traukos ar neteisingai eksploatuojamo šildymo katilo. Pablogėjus kamino traukai, malkos katile pradeda silpnai degti.

Dauguma žmonių tokiais atvejais atidaro oro sklendę, taip padidindami oro kiekį katile. Jame pakyla temperatūra, ir kaminas gali „užsidegti“: pasigirsta nemalonus ūžesys bei įsiplieskia liepsna. Temperatūra gali pakilti iki 900–1000 laipsnių karščio. Tai net šiais laikais tampa dažna gaisro priežastimi.

Užterštas kaminas neleidžia maksimaliu tempu degti kurui katile ir pasišalinti degimo metu susidariusioms dujoms į lauką. Dėl to daug CO pasklinda patalpoje, kur įrengtas katilas, bei prasiskverbia į gretimas patalpas. Pajutus svaigulį ar pykinimą, reikėtų kuo greičiau eiti į lauką, o vėliau pravėdinti patalpas.

Užterštas kaminas nesugeba pašalinti degimo metu išsiskyrusių degimo produktų, kurie slopina degimo procesą – malkos pradeda smilkti. Mažėja katilo temperatūra ir jei pasiekiama mažiau nei 55–59 laipsnių (rasos taškas) darbinė temperatūra, ant katilo sienelių susidaro kondensatas.

Prie drėgnų sienelių dar sparčiau limpa suodžiai ir teršalai. Malkos smilksta, bet nešildo. Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris labai paspartina metalo senėjimą. Šildymo katilo sienelių metalas tampa toks silpnas, kad jį suremontuoti galima tik trumpam laikui.

Norinti patikrinti degimo kokybę, rekomenduojama pažiūrėti į dūmus, kylančius iš kamino. Jei jie silpnai matomi, gerai sklaidosi – degimas geras, jei juodi, blogai sklaidosi, daug suodžių dalelių – blogas.

Šaltinis: tantalus.lt

Pagrindinės gaisrų priežastys 2011-aisiais:

neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (54,6 proc.);

netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,6 proc.);

krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,5 proc.);

žolės ir ražienų deginimas (6,5 proc.);

neatsargus rūkymas (4,1 proc.).

Be to, šiemet įregistruoti 733 padegimai (6 proc.), 319 gaisrų (2,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 67 gaisrų (0,54 proc.) priežastys dar tiriamos.

Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.


Šiame straipsnyje: kaminkrėtysšalčiaižiema

NAUJAUSI KOMENTARAI

joo

joo portretas
nuo sovietmecio laiku,,buvo profilaktika,kol 2001 metais buvo sunaikintos ir isparduotos savanoriu gaisrininku draugijos,kurios ir vykde ta profilaktika,ir kamino valymas pas jos kainavo tikrai ne 200-300 lt,bet deja kazkam buvo naudinga viska sunaikint,tai buvo paranku tuometiniam lietuvos gaisrininku draugijos pirmininkui,Survilai,nes nemaza turteli ispardave draugiju,oi nemaza
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Archeologai aptiko tūkstantmetį menančią kuršių gyvenvietę
    Archeologai aptiko tūkstantmetį menančią kuršių gyvenvietę

    Archeologai šalia Karklės, netoli Baltijos jūros, pernai atrastame piliakalnyje, atkasė istoriniuose šaltiniuose nežinomą tūkstantmetį skaičiuojančią kuršių gyvenvietę, pranešė „Lietuvos ryto“ televizija. ...

  • Gausėja Lietuvos istorinis laivynas
    Gausėja Lietuvos istorinis laivynas

    Entuziastai per Jūros šventę pademonstravo, kad istorinis laivynas vis labiau gausėja ir jau sudaro laivų flotilę. ...

  • Nuo rinkliavų atleidžiami ir dokai
    Nuo rinkliavų atleidžiami ir dokai

    Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavų taisyklėse atsirado nauja išimtis – nuo rinkliavų atleisti visi dokai. ...

  • Skyriaus vairas – į karatė meistrės rankas
    Skyriaus vairas – į karatė meistrės rankas

    Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyrius turi naują vedėją. Jam vadovauti stojo trenerė, kiokušin karatė specialistė Jurgita Činauskaitė-Cetiner. ...

    3
  • Naujam takui – beveik milijonas
    Naujam takui – beveik milijonas

    Uostamiestyje pradėtas tiesti keliukas, sujungsiantis Debreceno aikštę su Gedminų gatve. Darbų metu greta pro daugiabučius vingiuosiančio pėsčiųjų ir dviračių tako bus įrengtos ir papildomos automobilių stovėjimo vietos. ...

    5
  • Išsiųsti nauji rinkliavos už atliekas pranešimai
    Išsiųsti nauji rinkliavos už atliekas pranešimai

    Šią savaitę Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) uostamiesčio gyventojams ir įmonėms išsiuntė naujus mokestinius pranešimus. Kaip žinoma, vykdant Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir Klaipėdos miesto tarybos ...

    8
  • Gražina Žvejybos uosto rajoną
    Gražina Žvejybos uosto rajoną

    Dėl tvarkos kiemuose besipiktinantys daugiabučių namų gyventojai sulaukė teigiamų pokyčių. Kelias pastarąsias dienas buvo dailinami "Rybporto" ir kitur esantys karščiausi miesto taškai. ...

    7
  • Dienraščio publikacija išjudino ledus
    Dienraščio publikacija išjudino ledus

    Po dienraščio "Klaipėda" publikacijos apie tai, kaip savimi pasirūpinti nepajėgiančių žmonių butas virto infekcijos židiniu, iš kurio į aplinką sklinda smarvė ir parazitai, staiga sujudo visos atsakingos tarnybos. Kaimynai t...

    2
  • Uostamiestyje – žvilgsnius traukiantis kruizinis laivas
    Uostamiestyje – žvilgsnius traukiantis kruizinis laivas

    Antradienį Klaipėdoje vieši prabangus burinis kruizinis laivas „Wind Surf“. Jau ne pirmą kartą į uostamiestį atplaukiančiu laineriu šįkart atvyko keli šimtai turistų. ...

  • Poilsiautojai traukia į pajūrį: prie keltų nusidriekė eilės
    Poilsiautojai traukia į pajūrį: prie keltų nusidriekė eilės

    Antradienį gausybė poilsiautojų traukia prie jūros. Itin daug žmonių keliauja į Smiltynę, prie Senosios perkėlos nusidriekė ilgos į keltą skubančiųjų eilės. Melnragės ir girulių paplūdimiuose iki dienos vidurio išskirtinių spūsči...

    7
Daugiau straipsnių