Spaudžiantis šaltis maitina kaminkrėčius

Kaip reikiant spustelėjus šaltukui, ne vienam klaipėdiečiui, o labiausiai, žinoma, priemiesčių gyventojams tenka prisiminti šios legendomis apipintos profesijos atstovus. Tad kaminkrėčiai juokauja, kad šiuo metu reklamos jiems nereikia.

Išradingumas pribloškia

„Pastaruoju metu išties sulaukiame nemažai skambučių. Atšalus orams tenka dažniau valyti kaminus – stipriau kūrenama, o ir patys kaminai labiau atšąla, jie kondensuoja, tad kimba daugiau suodžių“, – pripažino šias paslaugas teikiančios bendrovės „Kad nebūtų šalta“ vadovas Artūras Tamašauskas.

Pašnekovo teigimu, tenka pastebėti, kad nemaža dalis kaminų apskritai netinkamai įrengti, yra per šalti.

„Tai, kad jie buvo laiku neišvalyti, žinoma, taip pat turi įtakos, kad per didžiuosius šalčius greičiau užsineša. Labai svarbu ir tai, kokias malkas žmonės yra pasirengę. Daugelis įsivaizduoja, kad jos sausos, tačiau, dažniausiai būna žymiai drėgnesnės nei leistinas drėgnumas“, – kalbėjo A.Tamašauskas.

O neretai gyventojų išradingumas, pašnekovo pastebėjimu, tiesiog pribloškia.

„Vyresnio amžiaus žmonės kūrenasi faktiškai viskuo, kas dega, pradedant baldų plokštėmis, baigiant padangomis, net “bambaliais„ – viskas “rūšiuojama„ į krosnį, – šypsojosi A.Tamašauskas. – Tada kaminas itin apsineša suodžiais, kuriuose yra įvairių priemaišų, jie dažnai užsidega.“

Nėra griežtos tvarkos

Kaip pripažino specialistas, Lietuvoje vis dar neįprasta rūpintis profilaktine kaminų priežiūra.

„Pas mus nėra tokios kaminų priežiūros kultūros, o štai Vokietijoje šia prasme – labai griežta tvarka, yra net specialūs pasai, kuriuose kaminkrėtys, išvalęs kaminą, turi palikti atitinkamą įrašą“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak A.Tamašausko, todėl Lietuvoje kaminkrėčių darbas yra ypač sezoniškas ir daug pelno neduoda net žiemą.

„Taip, dalis nuolatinių klientų profilaktinius darbus paveda mums arba patys pasirūpina, kad jie laiku būtų atlikti. Tačiau dažniausiai žmonės sukrunta tik tada, kai trauka pasidaro silpna arba užsidega suodžiai, – konstatavo A.Tamašauskas. – Žinoma, menki traukos sutrikimai gali būti susiję su vėjo, oro permainomis, tačiau dažniausiai tai būna vienos dienos rodiklis. Bet jei trauka yra pablogėjusi dvi tris dienas, tai jau ženklas, kad kažkas negerai.“

Uždelsus, pasak pašnekovo, išvalyti kaminą įprastai būna sudėtingiau, tad ir kainuoja brangiau.

Pasak A.Tamašausko, jei kaminui valyti neprireikia keltuvo, darbai nesudėtingi, ši paslauga vidutiniškai kainuoja 100–150 litų. Kai kurie kaminkrėčiai tokio darbo nesiima be 200 litų.

Valyti – bent kartą per metus

„Dabar yra atsiradę nemažai ir tokių kaminų valytojų, kurie tam neturi jokių įgūdžių, privalomos kvalifikacijos. Tiesiog yra matę, kad kažkas kažkaip tai daro. Kitą kartą toks valymas ne tik neduoda naudos, bet ir naudojant neprofesionalius instrumentus gali ir pakenkti“, – įspėjo pašnekovas.

A.Tamašausko teigimu, išvalyti kaminą rekomenduojama bent jau kartą per metus.

„Dažnis priklauso ir nuo kiekvieno katilo specifikos, nuo kuro, taip pat nuo to, ar vyravo šalti, ar šiltesni orai, o židiniai, žinoma, suodžiais užsineša žymiai mažiau“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, to nepadarius gana dažnai užsidega suodžiai.

„O tai kaminams yra didžiulės apkrovos, jie perkaista, pradeda trūkinėti, galiausiai, atsiradus įtrūkimams, kyla pavojus, kad per juos gali išsiveržti kibirkštys, kurios uždegs stogą ir panašiai“, – vardijo specialistas.

Statistika negailestingai byloja, jog dėl netvarkingų kaminų, krosnių kilusių gaisrų kasmet šalyje vidutiniškai žūva po keliolika žmonių.

Verta žinoti

Kaminai užsikemša suodžiais, kurie vadinami kreozotu. Tai lipnus rudas skystis, susidarantis degimo metu dėl nekokybiškų malkų, blogos kamino traukos ar neteisingai eksploatuojamo šildymo katilo. Pablogėjus kamino traukai, malkos katile pradeda silpnai degti.

Dauguma žmonių tokiais atvejais atidaro oro sklendę, taip padidindami oro kiekį katile. Jame pakyla temperatūra, ir kaminas gali „užsidegti“: pasigirsta nemalonus ūžesys bei įsiplieskia liepsna. Temperatūra gali pakilti iki 900–1000 laipsnių karščio. Tai net šiais laikais tampa dažna gaisro priežastimi.

Užterštas kaminas neleidžia maksimaliu tempu degti kurui katile ir pasišalinti degimo metu susidariusioms dujoms į lauką. Dėl to daug CO pasklinda patalpoje, kur įrengtas katilas, bei prasiskverbia į gretimas patalpas. Pajutus svaigulį ar pykinimą, reikėtų kuo greičiau eiti į lauką, o vėliau pravėdinti patalpas.

Užterštas kaminas nesugeba pašalinti degimo metu išsiskyrusių degimo produktų, kurie slopina degimo procesą – malkos pradeda smilkti. Mažėja katilo temperatūra ir jei pasiekiama mažiau nei 55–59 laipsnių (rasos taškas) darbinė temperatūra, ant katilo sienelių susidaro kondensatas.

Prie drėgnų sienelių dar sparčiau limpa suodžiai ir teršalai. Malkos smilksta, bet nešildo. Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris labai paspartina metalo senėjimą. Šildymo katilo sienelių metalas tampa toks silpnas, kad jį suremontuoti galima tik trumpam laikui.

Norinti patikrinti degimo kokybę, rekomenduojama pažiūrėti į dūmus, kylančius iš kamino. Jei jie silpnai matomi, gerai sklaidosi – degimas geras, jei juodi, blogai sklaidosi, daug suodžių dalelių – blogas.

Šaltinis: tantalus.lt

Pagrindinės gaisrų priežastys 2011-aisiais:

neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (54,6 proc.);

netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,6 proc.);

krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,5 proc.);

žolės ir ražienų deginimas (6,5 proc.);

neatsargus rūkymas (4,1 proc.).

Be to, šiemet įregistruoti 733 padegimai (6 proc.), 319 gaisrų (2,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 67 gaisrų (0,54 proc.) priežastys dar tiriamos.

Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.


Šiame straipsnyje: kaminkrėtysšalčiaižiema

NAUJAUSI KOMENTARAI

joo

joo portretas
nuo sovietmecio laiku,,buvo profilaktika,kol 2001 metais buvo sunaikintos ir isparduotos savanoriu gaisrininku draugijos,kurios ir vykde ta profilaktika,ir kamino valymas pas jos kainavo tikrai ne 200-300 lt,bet deja kazkam buvo naudinga viska sunaikint,tai buvo paranku tuometiniam lietuvos gaisrininku draugijos pirmininkui,Survilai,nes nemaza turteli ispardave draugiju,oi nemaza
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Žvejai miestiečiams dovanojo šventę
    Žvejai miestiečiams dovanojo šventę

    Klaipėdos Teatro aikštė šeštadienį pakvipo žuviene ir kitais žvejiškais skanėstai. Žvejai miestiečius pakvietė švęsti Tarptautinę žvejų dieną. Šiaip progai skirti renginiai vyks dvi dienas. ...

    2
  • Klaipėdą užliejo varpų gausmas
    Klaipėdą užliejo varpų gausmas

    Laikrodžių muziejaus kiemelyje ilgiausią dieną metuose vyko Klaipėdos kariliono festivalis. Renginio metu varpus „prakalbino“ ne tik vietos karilionininkai, bet ir svečiai iš Rusijos, Belgijos. ...

  • Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino
    Lietus mankštos entuziastų neišgąsdino

    Nors oras pajūrio šeštadienį nelepino, entuziastai rinkosi Lietuvos jūrų muziejuje į rytinę mankštą. Vis tik purškiantis lietus privertė pakoreguoti planus. Mankšta iš delfinariumo apžvalgos aikštelės ...

  • Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės
    Per Jonines Neringoje – išskirtinės vestuvės

    Šventinis Joninių savaitgalis Neringoje šiemet išskirtinis. Kurorto ir gyventojai ir svečiai taps didžiausios šalyje vestuvių puotos liudininkais. Laikantis XIX amžių siekiančių Mažosios Lietuvos papročių bus sutuokta kla...

  • Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją
    Priekuliškiai per Jonines paniro į misteriją

    Priekulėje Joninės buvo mistiškos – Vingio parke susirinkę žiūrovai stebėjo paslapčių, spalvų, gilios prasmės persmelktą Vydūno misteriją „Jūrų varpai“. Po spektaklio abipus Minijos krantų suliepsnojo laužai. ...

  • Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis
    Joninių naktį išsiskleidė ugnies papartis

    Klaipėdiečiai švęsti Joninių tradiciškai rinkosi ant Jono kalnelio. Ilgiausios metų dienos ir trumpiausios nakties šventėje nestigo burtų, šokių ir dainų. Visus pakerėjo prieš vidurnaktį išsiskleidęs ugnies...

  • Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas
    Planuose – bevardės gatvelės atnaujinimas

    Lygiagrečiai su Liepojos gatve besidriekiančios bevardės gatvelės laukia remontas. Bus panaikinta didžioji dalis keliukų, kurie iš kiemų veda tiesiai į judrią Liepojos gatvę. ...

    1
  • Malšina priėmimo į mokyklas aistras
    Malšina priėmimo į mokyklas aistras

    Milžiniškomis eilėmis ir priekaištais prasidėjęs priėmimas į Klaipėdos mokyklas baigiamas. Tikinama, kad kitąmet statyti palapinių ir budėti naktimis prie įstaigų veikiausiai nebeprireiks – ketinama pirkti elektroninę registrav...

    1
  • Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas
    Mieste įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas

    Danės krantinėje įsibėgėjo suoliukų atnaujinimas. Jie nušlifuojami ir impregnuojami. Miestiečiai jau ne kartą skundėsi suoliukų būkle. Piktinosi, kad šie atrodo purvini, yra apaugę kerpėmis. ...

    14
  • Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas
    Ruošiamasi puošti pėsčiųjų perėjas

    Artimiausiomis savaitėmis miestą pagražins spalvingos pėsčiųjų perėjos, kurioms eskizus kūrė vietos menininkų bendruomenė. Kaip jos atrodys, kol kas neatskleidžiama, tačiau neslepiama, kad netrūks klaipėdietiškų motyvų. ...

    12
Daugiau straipsnių