Spaudžiantis šaltis maitina kaminkrėčius

Kaip reikiant spustelėjus šaltukui, ne vienam klaipėdiečiui, o labiausiai, žinoma, priemiesčių gyventojams tenka prisiminti šios legendomis apipintos profesijos atstovus. Tad kaminkrėčiai juokauja, kad šiuo metu reklamos jiems nereikia.

Išradingumas pribloškia

„Pastaruoju metu išties sulaukiame nemažai skambučių. Atšalus orams tenka dažniau valyti kaminus – stipriau kūrenama, o ir patys kaminai labiau atšąla, jie kondensuoja, tad kimba daugiau suodžių“, – pripažino šias paslaugas teikiančios bendrovės „Kad nebūtų šalta“ vadovas Artūras Tamašauskas.

Pašnekovo teigimu, tenka pastebėti, kad nemaža dalis kaminų apskritai netinkamai įrengti, yra per šalti.

„Tai, kad jie buvo laiku neišvalyti, žinoma, taip pat turi įtakos, kad per didžiuosius šalčius greičiau užsineša. Labai svarbu ir tai, kokias malkas žmonės yra pasirengę. Daugelis įsivaizduoja, kad jos sausos, tačiau, dažniausiai būna žymiai drėgnesnės nei leistinas drėgnumas“, – kalbėjo A.Tamašauskas.

O neretai gyventojų išradingumas, pašnekovo pastebėjimu, tiesiog pribloškia.

„Vyresnio amžiaus žmonės kūrenasi faktiškai viskuo, kas dega, pradedant baldų plokštėmis, baigiant padangomis, net “bambaliais„ – viskas “rūšiuojama„ į krosnį, – šypsojosi A.Tamašauskas. – Tada kaminas itin apsineša suodžiais, kuriuose yra įvairių priemaišų, jie dažnai užsidega.“

Nėra griežtos tvarkos

Kaip pripažino specialistas, Lietuvoje vis dar neįprasta rūpintis profilaktine kaminų priežiūra.

„Pas mus nėra tokios kaminų priežiūros kultūros, o štai Vokietijoje šia prasme – labai griežta tvarka, yra net specialūs pasai, kuriuose kaminkrėtys, išvalęs kaminą, turi palikti atitinkamą įrašą“, – pasakojo pašnekovas.

Pasak A.Tamašausko, todėl Lietuvoje kaminkrėčių darbas yra ypač sezoniškas ir daug pelno neduoda net žiemą.

„Taip, dalis nuolatinių klientų profilaktinius darbus paveda mums arba patys pasirūpina, kad jie laiku būtų atlikti. Tačiau dažniausiai žmonės sukrunta tik tada, kai trauka pasidaro silpna arba užsidega suodžiai, – konstatavo A.Tamašauskas. – Žinoma, menki traukos sutrikimai gali būti susiję su vėjo, oro permainomis, tačiau dažniausiai tai būna vienos dienos rodiklis. Bet jei trauka yra pablogėjusi dvi tris dienas, tai jau ženklas, kad kažkas negerai.“

Uždelsus, pasak pašnekovo, išvalyti kaminą įprastai būna sudėtingiau, tad ir kainuoja brangiau.

Pasak A.Tamašausko, jei kaminui valyti neprireikia keltuvo, darbai nesudėtingi, ši paslauga vidutiniškai kainuoja 100–150 litų. Kai kurie kaminkrėčiai tokio darbo nesiima be 200 litų.

Valyti – bent kartą per metus

„Dabar yra atsiradę nemažai ir tokių kaminų valytojų, kurie tam neturi jokių įgūdžių, privalomos kvalifikacijos. Tiesiog yra matę, kad kažkas kažkaip tai daro. Kitą kartą toks valymas ne tik neduoda naudos, bet ir naudojant neprofesionalius instrumentus gali ir pakenkti“, – įspėjo pašnekovas.

A.Tamašausko teigimu, išvalyti kaminą rekomenduojama bent jau kartą per metus.

„Dažnis priklauso ir nuo kiekvieno katilo specifikos, nuo kuro, taip pat nuo to, ar vyravo šalti, ar šiltesni orai, o židiniai, žinoma, suodžiais užsineša žymiai mažiau“, – aiškino pašnekovas.

Pasak jo, to nepadarius gana dažnai užsidega suodžiai.

„O tai kaminams yra didžiulės apkrovos, jie perkaista, pradeda trūkinėti, galiausiai, atsiradus įtrūkimams, kyla pavojus, kad per juos gali išsiveržti kibirkštys, kurios uždegs stogą ir panašiai“, – vardijo specialistas.

Statistika negailestingai byloja, jog dėl netvarkingų kaminų, krosnių kilusių gaisrų kasmet šalyje vidutiniškai žūva po keliolika žmonių.

Verta žinoti

Kaminai užsikemša suodžiais, kurie vadinami kreozotu. Tai lipnus rudas skystis, susidarantis degimo metu dėl nekokybiškų malkų, blogos kamino traukos ar neteisingai eksploatuojamo šildymo katilo. Pablogėjus kamino traukai, malkos katile pradeda silpnai degti.

Dauguma žmonių tokiais atvejais atidaro oro sklendę, taip padidindami oro kiekį katile. Jame pakyla temperatūra, ir kaminas gali „užsidegti“: pasigirsta nemalonus ūžesys bei įsiplieskia liepsna. Temperatūra gali pakilti iki 900–1000 laipsnių karščio. Tai net šiais laikais tampa dažna gaisro priežastimi.

Užterštas kaminas neleidžia maksimaliu tempu degti kurui katile ir pasišalinti degimo metu susidariusioms dujoms į lauką. Dėl to daug CO pasklinda patalpoje, kur įrengtas katilas, bei prasiskverbia į gretimas patalpas. Pajutus svaigulį ar pykinimą, reikėtų kuo greičiau eiti į lauką, o vėliau pravėdinti patalpas.

Užterštas kaminas nesugeba pašalinti degimo metu išsiskyrusių degimo produktų, kurie slopina degimo procesą – malkos pradeda smilkti. Mažėja katilo temperatūra ir jei pasiekiama mažiau nei 55–59 laipsnių (rasos taškas) darbinė temperatūra, ant katilo sienelių susidaro kondensatas.

Prie drėgnų sienelių dar sparčiau limpa suodžiai ir teršalai. Malkos smilksta, bet nešildo. Po ilgesnio laiko katilo sienelės pasidengia kreozoto sluoksniu, kuris labai paspartina metalo senėjimą. Šildymo katilo sienelių metalas tampa toks silpnas, kad jį suremontuoti galima tik trumpam laikui.

Norinti patikrinti degimo kokybę, rekomenduojama pažiūrėti į dūmus, kylančius iš kamino. Jei jie silpnai matomi, gerai sklaidosi – degimas geras, jei juodi, blogai sklaidosi, daug suodžių dalelių – blogas.

Šaltinis: tantalus.lt

Pagrindinės gaisrų priežastys 2011-aisiais:

neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (54,6 proc.);

netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (11,6 proc.);

krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,5 proc.);

žolės ir ražienų deginimas (6,5 proc.);

neatsargus rūkymas (4,1 proc.).

Be to, šiemet įregistruoti 733 padegimai (6 proc.), 319 gaisrų (2,6 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 67 gaisrų (0,54 proc.) priežastys dar tiriamos.

Šaltinis: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.


Šiame straipsnyje: kaminkrėtysšalčiaižiema

NAUJAUSI KOMENTARAI

joo

joo portretas
nuo sovietmecio laiku,,buvo profilaktika,kol 2001 metais buvo sunaikintos ir isparduotos savanoriu gaisrininku draugijos,kurios ir vykde ta profilaktika,ir kamino valymas pas jos kainavo tikrai ne 200-300 lt,bet deja kazkam buvo naudinga viska sunaikint,tai buvo paranku tuometiniam lietuvos gaisrininku draugijos pirmininkui,Survilai,nes nemaza turteli ispardave draugiju,oi nemaza
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Šuns diena Klaipėdoje paminėta bėgimu su augintiniais
    Šuns diena Klaipėdoje paminėta bėgimu su augintiniais

    Sekmadienį Šuns dienos proga Klaipėdoje surengtas keturkojų ir jų šeimininkų bėgimas. Įvairaus ilgio trasas šįkart pamėgino įveikti beveik du šimtai kroso dalyvių  – žmonių ir šunų. ...

  • Kodėl Šilutė vadinama magnolijų miestu
    Kodėl Šilutė vadinama magnolijų miestu

    Šilutė – magnolijų sostinė. Taip šis pamario krašto miestas tituluojamas ne tik todėl, kad jame daugelyje vietų auga magnolijos, kiekvieną pavasarį miestą paskandinančios nuostabiuose žieduose. ...

    1
  • Policija Klaipėdoje pažymėjo 100 oranžinių dviračių
    Policija Klaipėdoje pažymėjo 100 oranžinių dviračių

    Šeštadienį Klaipėdos miesto bendruomenės pareigūnai specialia įranga pažymėjo apie šimtą naujų „CityBee“ oranžinių dviračių, taip apsaugant juos nuo ilgapirščių. ...

    1
  • Klaipėdos senamiestį užtvindė skautai
    Klaipėdos senamiestį užtvindė skautai

    Šeštadienį Klaipėdoje sušaukta šalies skautų pavasarinė sueiga. Čia susirinko beveik du tūkstančiai šios organizacijos narių, kurie po mišių ir iškilmingos rikiuotės leidosi tvarkyti Kuršių ner...

    1
  • Klaipėdoje prisišvartavo itin prabangus laivas
    Klaipėdoje prisišvartavo itin prabangus laivas

    Šeštadienio rytą Klaipėdos kruizinių laivų terminale prisišvartavo itin prabangus keleivinis laineris „National Geografic Orion“. Dviejų savaičių kelionė po Baltijos jūra šiuo laivu kainuoja mažiausiai 14 tūks...

    3
  • Upės dugne talkininkų laukia šampanas?
    Upės dugne talkininkų laukia šampanas?

    Prizas už pastangas valant Danę – pilnas šampano butelis iš upės dugno. Ir taip beveik – kasmet. Šiomis radybomis vis džiaugiasi uostamiesčio ugniagesiai, jau ketvirtus metus dalyvaujantys visuotinėje talkoje „Darom...

    1
  • Ar klaipėdiečiai išdrįs priimti dviračių iššūkį dar kartą?
    Ar klaipėdiečiai išdrįs priimti dviračių iššūkį dar kartą?

    Klaipėdai ir jos gyventojams jau ketvirtą kartą metamas iššūkis – miestiečiai kviečiami dalyvauti tarptautiniame projekte „Europos dviračių iššūkis 2017“. ...

  • Valdininkus įspraus į uniformas?
    Valdininkus įspraus į uniformas?

    Uostamiesčio savivaldybės darbuotojų, kurie aptarnauja interesantus, laukia pokyčiai. Įprastą aprangą valstybės tarnautojams gali tekti pakeisti uniforma, o stalus puošiančias šeimos nuotraukas paslėpti stalčiuose. ...

    4
  • Klaipėdiečiai pajamas ir turtą deklaruoja aktyviai
    Klaipėdiečiai pajamas ir turtą deklaruoja aktyviai

    Šiemet uostamiesčio gyventojai pajamas ir turtą deklaruoja aktyviau nei pernai. Šiuo metu stebima po Velykų prasidėjusi antroji gyventojų aktyvumo banga. Kai kuriems klaipėdiečiams jau grąžinamas ir gyventojų pajamų mokestis. ...

  • Į miškus – retų grybų
    Į miškus – retų grybų

    Užkietėję grybautojai jau patraukė į miškus ieškoti bobausių. Nors šie grybai yra nuodingi, tačiau gurmanai vis tiek juos renka ir, gerai išvirę, valgo. ...

Daugiau straipsnių