Sovietiniai pastatai griūva praeiviams ant galvų, valdžia - tyli

Rukloje iš daugiabučio liko vaiduoklis, Vilniaus Jeruzalės rajone devynaukščio namo sienos plyšiais išraižytos, tačiau gyventojų turto niekas nesaugo.

Aukcione - daugiabutis su gyventojais

Laida „Žurnalisto tyrimas“ pasidomėjo, kaip nepriklausomybės laikotarpiu rūpinamasi avariniais, sovietmečiu statytais namais. Ir aptiko, kad jais nesirūpinama visai.

Štai Rukloje standartinis penkių aukštų daugiabutis pastatas šiandien atrodo panašiai, kaip Vilniaus Sapiegų rūmai. Nei langų, nei durų, laiptinėje - vieni plytgaliai, nė turėklų nebėra. Tačiau oficialiai dalis namo butų turi savininkus. Tuos, kuriuos vietos valdžia iškraustė prieš 17 metų ir atgal sugrįžti nebeleido.

„Namą užarė lapkritį. Atjungė šildymą, elektrą, vandenį, dujas, ir mums teko išsikraustyti. Juk su mažu vaiku tokiame bute negyvensi. O ką tik buvome remontą pasidarę, balkoną įstiklinę“, - skaudžiais prisiminimais dalijosi vienas gyventojų Arvydas Andriulionis.

Dabar vyras su šeima gyvena priešais vaiduokliu virtusį namą. Jo bute, kaip ir likusiuose, nebėra nei kriauklių, ne unitazų, vamzdžiai supjaustyti ir ištampyti, grindys išluptos.

Bet pastato istorija tuo nesibaigia. Įdomu tai, kad šis vaiduoklis buvo perduotas Krašto apsaugos ministerijai, o ši pastatą atidavė Valstybės turto fondui, kad parduotų. Aukcionas numatytas gegužės viduryje. Kapitalinio remonto reikalaujantis penkių aukštų namas bus parduotas už 10 tūkst. litų su visais išlikusiais butų savininkais.

Namas griūva, jo remontui lėšų nėra

Vilniaus Jeruzalės rajone stūgsantis devynių aukštų namas vis dar gyvenamas, tik klausimas - kiek ilgai. Mat pastatas dar 1983 m., kuomet įskilo siena, buvo pripažintas avariniu. Mat statinys iškilo pagal netobulą projektą.

Nustatyta, kad namo pamatų konstrukcija neteisinga, neatlaiko 9 aukštų apkrovos. Ir dabar pastatas akivaizdžiai pasviręs ir yra pavojingas ne tik gyventojų bet ir praeivių sveikatai bei gyvybei.

Vienintelis sprendimas - stiprinti namo pamatus, tačiau tam lėšų savivaldybė neskiria, o gyventojai skolintis neišgali.

„Vieną naktį čia toks trenksmas buvo! Gyventojai pagalvojo, kad jau namas griūva. Apie tai pranešėme namą administruojančiai bendrovei, tačiau šios vadovai ir į kalbas nesileidžia. Sako, jūs esate savininkai, tai kaip norite - taip ir darykite. Imkite paskolą ir namą remontuokite. Iš ko remontuoti, jeigu apie 70 proc. namo gyventojų - pensininkai?“, - apmaudo neslėpė viena gyventojų Janina Krušnauskienė.

„Sapiegų namai“ - afera?

Tiesa, atsirado viena bendrovė, nusprendusi savomis lėšomis sutvarkyti Antakalnio rajone sovietmečiu iškilusį karininkų bendrabutį. Namą aukcione pardavė minėtasis Valstybės turto fondas. Jį įsigiję savininkai sumojo namą renovuoti.

Projektas, skambiai pavadintas bendrovės vardu - „Sapiegų namais“. Prie pastato nė neprisiliesta - praeivius nuo avarinės būklės statinio saugo specialius užtvaras. Bendrovė nė leidimo renovacijai neturi. Ką neturi - ši jo savivaldybėje dar nė neprašiusi, o ekonominės klasės butus jau pardavinėjanti.

Pavyzdžiui, 3 kambarių buto kaina siekia apie 300 tūkst. litų. Pirmieji naujakuriai esą galėtų įsikelti jau rugsėjį.

„Sapiegos namai“ - tai išskirtinis gyvenamosios paskirties projektas prestižiniame Vilniaus Antakalnio rajone. Šiuolaikinės kokybės butai yra nutolę vos 2,9 km nuo Katedros aikštės. Komplekse yra įrengti aukštos kokybės ekonominės klasės butai bei keletas prestižinės klasės butų. Projekto išskirtinumas - kainos ir kokybės santykis, atitinkantis pirkėjų norus ir lūkesčius“, - projektą girią pardavėjai.

Vilniaus savivaldybės Miesto plėtros departamento vyriaisiais specialistas Gintaras Kuodis įspėjo, kad šiais butais žavėtis neverta. Jo nuomone, butus pardavinėjančia bendrove turėtų susidomėti ne pirkėjai, o prokurorai.