Sovietinės „talkučkės“ persikėlė į šiandienines turgavietes

Atsikandę laisvalaikio praleidimo supermarkete, kauniečiai įninka ieškoti šviežesnių ir pigesnių prekių. Konkurencijos neatlaikę prekybos centrai traukiasi, jų vietoje kuriasi turgūs.

Išliko fontanas ir eskalatorius

Penktadienį Kaune atidarymo iškilmes surengė dar vienas turgus po stogu. Jis įsikūrė trumpai gyvavusio prekybos centro "Dainava" patalpose, kadaise klestėjusios saldumynų parduotuvės "Viešnagė" vietoje. Tiesa, naujasis turgus ne ką skiriasi nuo prekybos centro - jame įsikūrė daug skyrių, tiek drabužių, tiek maisto prekių. Į antrąjį aukštą kelia eskalatorius, čiurlena fontanas.

Toje pačioje gatvėje, vos už vieno ar dviejų šimtų metrų, kadaise garsėjusioje firminėje "Rėdos" parduotuvėje taip pat pradėjo veikti maisto produktų turgus, pakeitęs vieno prekybos tinklų supermarketą.

Jau anksčiau turgūs apsigyveno ir kitose sunkiai besiverčiančiose prekybinėse patalpose. Sykiu vis populiaresni tampa ir ūkininkų turgeliai, savaitgalį įsikuriantys Senamiestyje, prie kai kurių prekybos centrų. Eiti apsipirkti į turgų vėl madinga?

Kaune gyvenanti, Mykolo Romerio universiteto docentė, mažmeninės prekybos ekspertė Rima Žitkienė periodiškai nuo 1998 metų rengė kauniečių apklausas. Jų rezultatai akivaizdžiai parodė, kad per pastaruosius dešimt metų, augant žmonių pajamoms ir masiškai dygstant prekybos centrams, šie atėmė iš turgaus didelį duonos kąsnį. Tik prekyba mėsa turguje turėjo gana tvirtas pozicijas. Tačiau atėjus sunkmečiui, panašu, prekybos centrų aukso amžius baigiasi. Pasirodo, kintančius apsipirkimo įpročius lemia ne vien kišenėse švilpaujantys vėjai.

Perpardavimas - ne turgus

R.Žitkienė pasakojo, kad Europoje žmonės į turgų eina pirmiausia dėl to, kad įsigytų šviežių maisto produktų, daržovių bei vaisių, kitų namų ūkio gaminių. Be to, vienas esminių turgaus privalumų yra tas, kad čia galima tiesiogiai pabendrauti su gamintoju, pasiderėti, klausti patarimų ir galų gale turėti nuolatinius patinkančių produktų tiekėjus.

Stacionariose Kauno turgavietėse daugelis turgaus prekeivių praduoda ne savo produkciją - turi nuolatinius tiekėjus ir perparduoda ją. Dažnai tai net ne lietuviški gaminiai, juos lenkia lenkiškos, turkiškos, kiniškos prekės.

"Perkant pas turgaus perpardavėją - nėra didelio skirtumo nuo mažos parduotuvės ar kiosko. Su juo derėtis beveik neįmanoma", - teigė R.Žitkienė. Todėl vadinamųjų turgaviečių po stogu prekybos žinovė nevadintų turgumi.

Populiarėja turgūs ant ratų

Užsienyje vis populiaresnės mobilios turgavietės. Vieną dieną jos atviros veikia vienoje miesto turgavietėje, kitą - kitoje. Tai patogu ūkininkams, norintiems pasiekti kuo platesnį vartotojų ratą. Atsiranda ir nedideli mobilūs turgūs su laikinomis prekyvietėmis, keliaujantys į susibūrimo vietas tam tikromis savaitės dienomis bei valandomis.

Panašūs ūkininkų turgeliai randasi ir Kaune. Tačiau tinkamų erdvių jiems stinga.

"Stoties turgus labai populiarus, tačiau labai sunkiai prieinamas - prie jo privažiavus, vis sunkiau rasti vietą automobiliui", - pastebėjo pašnekovė. R.Žitkienės tikinimu, ir vartotojui, ir ūkininkui prieinamumas - vienas svarbiausių faktorių. Todėl egzistuojantys turgūs daugiausia aprūpina aplinkinius gyventojus.

"Tiesa, Šilainių turgus - geriau pasiekiamas. Labai gerai, kad jis atsirado šalia didelio prekybos centro. Kiek teko apklausti gyventojus, šie labai džiaugėsi turėdami kaimynystėje ir turgų, ir parduotuvę", - pridūrė specialistė.

Aleksoto turgavietė, ekspertės pastebėjimu, kad ir kokia populiari, ji labiausiai lankoma savaitgaliais ir specializuojasi sendaikčiuose. Šį turgų dar galima būtų vadinti blusų turgumi. Tiesa, greta įvairių rakandų, yra parduodamos ir daržovės, vaisiai, sodinukai, augintiniai. Tačiau ir prie šio turgaus privažiuoti gana sunku.

"Geografiškai turgaviečių vietos Kaune ne visai išspręstos. Ūkininkai, neturintys stacionarios prekyvietės, atvažiavę su savo prekybos įranga, vietos nelabai rastų. Jei tokių vietų būtų daugiau, savo produkciją užauginantys žmonės turėtų paskatą investuoti į prekybos įrangą, kad bent keturias dienas per savaitę turėtų kur prekiauti", - reziumavo R.Žitkienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad tikrieji ūkininkai nelabai turi laiko kasdien stovėti turguje, tačiau prie mobilių turgelių linkę prisijunti vis daugiau žemdirbių.

"Užsienyje, net ir artimiausiose kaimynėse, ūkininkas didelėse halėse gali rasti sau kampelį už nedidelį mokestį ir parduoti savo gėrybes", - tikino pašnekovė.

Vėl turime "talkučkes"

"Turgus neturi išnykti. Sunkmečiu tai galimybė turėti nors ir menkas pajamas iš savo namudinio ūkio, sodo ar prie namų esančio sklypelio, parduoti tai, ką moka padaryti darbščios rankos", - atkreipė dėmesį R.Žitkienė.

Turgus reikalingas ir tam, kad išliktų papročiai, tautos vertybės - drožiniai, keramika ir kita. Ekspertė tikra - jei suteiktume žmonėms galimybę prekiauti, jie pasiūlytų gaminių, ne ką brangesnių už kiniškus.

Pas mus visuomenėje gajūs turgūs, kurie sovietmečiu buvo neįteisinti. R.Žitkienė prisiminė, kaip vadinamosiose "talkučkėse" žmonės pirkdavo deficitines prekes. Dabar jos perkeltos į turgavietes, ypač tas, kurios veikai tarsi nedidelės parduotuvės stambiuose centruose.

Supermarketams prasti laikai

Akivaizdu, kad atsiradus didiesiems prekybos centrams, žmonės į juos pradėjo eiti ne tik dėl to, kad nusipirktų kepaliuką duonos ir litrą pieno. Nemažai daliai žmonių vaikščiojimas po parduotuvę virto laisvalaikio praleidimo forma.

Tačiau, kaip pastebi R.Žitkienė, iki šiol pas mus veikę prekybos tinklai labai panašūs - tiek prekėmis, tiek nuolaidų kortelėmis, akcijomis ir kitomis rinkodaros priemonėmis. Jie neskatina vartotojų įgyti išskirtinių prekių.

Dabar žmonės pamažu pradeda suprasti, kad maisto gaminiai, kuriuose daug papildų, priedų, konservantų - nenaudingas ir grįžta prie natūralių, kaimiškų produktų paieškų. Pirkėjai pradėjo atsigręžti į naminį sūrį, lietuvišką vaisių.

"Natūralumo tikimasi iš tų žmonių, kurie negali pagaminti masinės produkcijos. Todėl prekybos centrų ateitis nėra labai gera, jei jie nepradės ieškoti savo išskirtinumo, jei nepradės specializuotis kažkurių prekių platesniame asortimente", - prognozavo ekspertė. Ji įsitikinusi, kad Lietuvoje pirkėjų sklidinais vežimėliais nepamatysime dar ilgai.