Sostinės anstolę pražudė gobšumas

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo vilnietė antstolė Janina Gančierienė buvo išteisinta dėl areštuoto didelės vertės turto neteisėto perleidimo kitam asmeniui ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos.

Priimtu nauju nuosprendžiu Lietuvos apeliacinis teismas antstolę pripažino kalta pagal abu kaltinimo straipsnius ir skyrė jai vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

J.Gančierienė taip pat turės dviem asmenims atlyginti beveik 60 tūkst. litų turtinės ir 15 tūkst. litų - neturtinės žalos.

Vienoje savo vykdomoje byloje antstolė surašė arešto aktą R.M. priklausančiam 13,9 ha žemės sklypui, esančiam Ukmergės rajone. Jo pagrindu Turto arešto aktų registras tam pačiam turtui įregistravo turto areštą.

Antstolė taip pasielgė, nors puikiai žinojo, kad visas kilnojamasis ir nekilnojamasis R.M. turtas prieš porą mėnesių buvo areštuotas dviem Ukmergės rajono apylinkės teismo nutartimis - taip siekta užtikrinti, kad būtų įvykdyti E.Š. ir V.M. reikalavimai dėl skolos išieškojimo.

Po kelių dienų J.Gančierienė surašė turto pardavimo aktą. Žemės sklypą turėjo įsigyti pirkėjas, kurį pasiūlė pats skolininkas R.M.

Piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, antstolė organizavo bei įvykdė priverstinį turto pardavimą - žemės sklypą už 85 tūkst. litų ji neteisėtai pardavė E.M.

Kartu su minėtu turto pardavimo aktu J.Gančierienė Vilniaus rajono teismo pirmininkei pateikė vykdomąją bylą. Tačiau pastarojoje nebuvo duomenų, iš kurių matytųsi, kad R.M. žemės sklypui teismo sprendimu uždėtas areštas.

Todėl šį turto pardavimo aktą Vilniaus rajono teismas patvirtino.

Tuomet antstolė surašė patvarkymą, kuriuo turto areštas buvo panaikintas. O žemės sklypo pardavimo E.M. akto pagrindu buvo išregistruotas R.M. turtui uždėtas areštas. Po šių procedūrų žemės sklypas Ukmergės rajone atiteko naujajam savininkui.

Įstatymus ir kitus teisės aktus J.Gančierienė ignoravo ne šiaip sau - už tai, kad pardavė skolininko nurodytam pirkėjui teismo areštuotą R.M. žemės sklypą, antstolė gavo 4 tūkst. litų atlygį.

Apeliacinį skundą surašiusių prokurorų nuomone, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi ir siekdama turtinės naudos, J.Gančierienė akivaizdžiai parodė, kad neketina laikytis galiojančių norminių aktų ir nustatytos tvarkos.

Ji tai pat pažeidė antstolio priesaiką, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, dėl to buvo padaryta didelė žala valstybės interesams bei fiziniams asmenims - E.Š. ir V.M.

Pasak apeliacinį skundą teismui pateikusio Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Mindaugo Bliuvo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo neteisėtas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms bei dėl padarytų esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

Lietuvos apeliacinis teismas prokuroro skundą patenkino. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis buvo panaikintas, o naujai priimtu nuosprendžiu Apeliacinis teismas antstolę J.Gančierienę pripažino kalta dėl areštuoto didelės vertės turto neteisėto perleidimo kitam asmeniui (BK 246 str. 2 d.) ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos (228 str. 2 d.).

Galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams. Iš antstolės priteista beveik 74 tūkst. litų E. Š. ir V.M. patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.