Sostinėje prasidėjo 18-asis „Kino pavasaris“

Ketvirtadienio vakarą vienas ryškiausių kino festivalių Rytų Europoje – „Kino pavasaris“ – vėl pravėrė duris žiūrovams. Į atidarymo vakarą susirinko būrys pasidabinusių žymių Lietuvos kino, muzikos, mados pasaulio žvaigždžių.

Kino festivalis lygu pavasaris

Į „Vingio“ kino teatrą susirinkusius kino mylėtojus, kaip visada, pasitiko raudonas kilimas ir šampanas. Susirinkusius į 18-ojo „Kino pavasario“ atidarymą pasveikino festivalio daina „I wonder“, kurią atliko specialiai festivaliui sukurtas muzikinis projektas „Tribute to Rodriguez“, atidarymo ceremonijos vedėjas Rolandas Vilkončius ir festivalio direktorė Vida Ramaškienė.

Per festivalio atidarymą kalbinta aktorė Nijolė Narmontaitė, kartą net išrinkta geriausia „Kino pavasario“ žiūrove, teigė, kad su šiuo festivaliu jai prasideda pavasaris.

„Esu tokia „Kino pavasario“ fanė, nes labai mėgstu kiną. Galiu sėdėti nuo ryto iki vakaro ir pažiūrėti per dieną penkis šešis filmus. Man tai yra šventė. Pastebiu, kad kasmet salės gausėja, kiek jaunų žmonių ateina, galima sulyginti su Knygų muge. Manau, jaunimas taip pat pradeda jausti tą šventę. Ir man – su „Kino pavasariu“ ateina tikrasis pavasaris“, - sakė aktorė.

Ji neslėpė, kad šiuo laikotarpiu kasmet pasiima atostogas, kad visą savo dėmesį galėtų skirti festivalio filmams. Tik šįmet festivalis vyksta kaip tik tuo metu, kai Teatro dienos proga aktorė išsiruoš į turą po Lietuvą. Po 50-60 „Kino pavasario“ filmų pažiūrinti N. Narmontaitė sakė, kad turo šį skaičių teko gerokai sumažinti.

„Jau esu išsirinkusi penkiolika filmų, galbūt pažiūrėsiu net dvidešimt. Beje, filmus renkuosi ne tik vadovaudamasi kritikų recenzijomis, bet ir žiūrovų pastabomis“, - pasakojo aktorė.

Atidarymo ceremonijoje – „Kvartetas“

Iškilmingam Vilniaus tarptautinio kino festivalio atidarymui buvo pasirinktas debiutinis dviejų „Oskarų“ nugalėtojo ir penkis kartus šiam apdovanojimui nominuoto aktoriaus Dustino Hoffmano filmas „Kvartetas“ (angl. – „Quartet“).

Garbingo amžiaus sulaukęs režisierius į filmą sukvietė tikrą kino industrijos žvaigždyną. „Auksiniam gaubliui“ nominuotoje kino juostoje nusifilmavo Maggie Smith, Tomas Courtenay, Billy Connolly, Michaelis Gambonas ir Pauline Collins. Be karjeros viršūnę jau pasiekusių aktorių, filmavimo aikštelėje taip pat dirbo ir tikri operos solistai bei į pensiją išėję muzikantai, kurie  visuomenei tampa tarsi nematomais, nors dar neseniai buvo aukščiausio lygio žvaigždės.

Be to, rytoj vakare, prieš iškilmingą „Kino pavasario“ atidarymo šventę, jau bus galima pamatyti net 14 festivalio filmų, 7-iose kino teatro „Forum Cinemas Vingis“ salėse.

Šiandien prasidėjęs 18-asis „Kino pavasaris“ kino mėgėjų lauks iki kovo 28 d. Per jį bus parodyta 230 filmų, kuriuos festivalio atstovai atrinko per metus aplankę daugiau kaip 20 tarptautinių festivalių: Kanų, Berlyno, Venecijos, Toronto, San Sebastiano, Karlovy Vary, Sandanso, Roterdamo, Sarajevo ir kt.


Šiame straipsnyje: Kino pavasarisfestivalis

NAUJAUSI KOMENTARAI

ZI TAD BLINDA

ZI TAD BLINDA portretas
SVEIKINU AKTORĘ NARMONTAITĘ, kuri taip ,,laiku‘ griebė jautį už ragų ir patobulino valstybinę lietuvių kalbą ( gal neišgėrusi ) būdama „VINGIO“ KINO CENTRE ! Ji pasakė : esu tokia kino F A A A N Ė ... po to : J A U S T I tą šventę... Dievulėliau, dovanok, kad atsiverčiau Dabartinį lietuvių kalbos žodyną. Fanum, lotynų k. = šventovė. Fanatikas = įsiutęs neapykanta kitatikiams, kitamanių atžvilgiu. // Jausti = 1) justi jausmus: malonumą, skausmą, meilę, neapykantą...; patirti šaltį, skonį. 2) jausti – jaukti, versti, daryti netvarką drabužių spintoje. // Dyvų dyvai ! Ką AKTOREI bereiškia Seimo narės, signatarės Irenos Andriukaitienės kalba Seimo 2013 m kovo 11 d. posėdyje, ką ten L R T laidos apie kalbos , net tarmių išsaugojimą ! Narmontaitė sako, Narmontaitė žino - geriau už visus. Kino pavasaris ! Netrukus bus ir kačių ,,morčius”. Po to aprilius! Sekite aktorių reklamas ! Bus dyvų margam sviete. IRENA ANDRIUKAITIENĖ. Kiek iš mūsų galėtų sumokėti, kad mes kalbėtume angliškai, prancūziškai, vokiškai, lenkiškai gal būt, bet tik ne Maironio, ne Marcinkevičiaus, ne mūsų visų kalba? ( sumokėti mums ? ) Garsus prancūzų kalbininkas Antuanas Mejė (Antoine Meillet) XX amžiuje visai Europai yra pasakęs: „Tas, kuris nori žinoti, kaip kalbėjo mūsų proseneliai, turi atvažiuoti pasiklausyti, kaip kalba lietuvis valstietis.“ Ką reiškia tai, ką pasakė A. Mejė? Jis pasakė, kad lietuvių kalba yra ypatingai svarbi Europos kultūros dalis. Tai pamatas. Kamienas, iš kurio išaugo daugybė Europos kalbų. Apmaudu, kad mes patys, kaip ir didžioji Europos dalis, nesuvokiame šito turto vertės. // Iš mūsų gali atimti žemę, gali atimti valstybę, ir tai jau yra ne vieną kartą padaryta. Bet tauta net ir tada liktų gyva, kol bent vienas iš mūsų kalbėtų lietuviškai. Nes tauta ne tik valstybė. Tauta prasideda nuo žodžio. Žodis yra tautos dvasia. Lietuvos dvasia yra kiekviena iškovota lietuviškos abėcėlės raidė. // Šią dvasią gynė Sausio tryliktąją. Ir tie keturiolika žuvusiųjų įrodė, kad J. Marcinkevičiaus Lietuva yra gyva. Jos negali nei nupirkti, nei dovanoti. Ją gali tik perduoti – perduoti savo sūnui ar dukrai. Bet reikia suprasti, kokį didelį turtą mes turime. /// Mūsų kalba – unikali, seniausia iš gyvųjų keturių šimtų trisdešimt devynių indoeuropiečių kalbų, ji išlaikiusi archajiškiausius šios prokalbės bruožus. Mes iki šiol mes galėjome didžiuotis itin turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje, tokioje mažoje teritorijoje, nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmiškumo variantų: turime dvi pagrindines tarmes, penkiolika patarmių, per šimtą šnektų ir pašnektų, iš kurių dešimt yra ne Lietuvos teritorijoje, už Lietuvos ribų.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių